Stebintis Dievo veidas.
Pagrindinė Vėžio tema – šeimos vertybės. Pagarba įsčioms, vadinasi, motinai, moteriai, Tėvynei ir Žemei. Mokymasis atleisti ir neprisirišti prie praeities. Tautinio identiteto vertybės ir sugebėjimas joms atstovauti.
Pagrindinis žodis – namai.
Stiprybės: jautrumas, ištikimybė, motiniškumas.
Silpnybės: savigaila, kaltės jausmas (kaltinimas arba savęs, arba kitų), prisirišimas prie praeities ir savęs praeityje.
Požiūris – astrališkai jausmingas.
Aukščiausioji programa – savųjų šaknų gerbimas, protėvių šviesiųjų tradicijų puoselėjimas ir taip savo ir ainių genetikos gryninimas. In ir jang funkcijų bei jų dermės supratimas ir įrodymas praktikoje: vyrui – per gilią pagarbą moteriai, kaip motinai, o moteriai – per motiniškumą. Įsčių prasmės suvokimas.
Dvasinis vedimas per moteris ir savo Tautos Dvasią. Jis stiprėja suprantant moters vaidmenį dėl žmonijos išlikimo ir taikos palaikymo pasaulyje, taip pat dirbant Tautos Dvasios labui, puoselėjant tautos šviesiąsias tradicijas.
Jaučio laiku pasėti daigai, išsaugoti ir paaugę Dvyniuose, dabar turi būti gausiai laistomi, kad nenudžiūtų, nes sausros galimos. Tai reiškia, kad reikia vandens. Kas šiuo atveju juo galėtų būti?
Vėžys – pirmasis vandens stichijos ženklas. Ši stichija pasyvi, turinti in kokybę. Todėl ir Vėžys linkęs pasiduoti tėkmei, mieliau plaukia pasroviui nei prieš srovę. Jam nereikia plačiųjų vandenų, nes labiau linkęs lindėti po savo akmeniu, kur saugu. Jeigu kas nors tą akmenį paima arba patraukia – kito ieškosi. Taip ir toks žmogus elgiasi instinktyviai, slepiasi nuo išorinio pasaulio savo namuose lyg urvelyje, nesivelia į kovas, tiesiog pralaukia. Tačiau jeigu kas nors iš tiesų jo namus ir artimuosius palies, gali ir jis pradėti dėl jų kovoti, ginti tuos, kuriuos myli.
Vanduo turi daugiasluoksnę atmintį. Žmogaus vandenys ir kraujas – genetinę atmintį. Vėžys – pirmieji, t. y. įsčių, vandenys. Visi žmonės Žemėje gimsta iš motinos įsčių, dėl to ir jos vandenų atmintį savyje laiko. Motinoje kūdikis auga, ji jį išnešioja ir pagimdo. Visi motinos jausmai jos įsčiose bręstančio kūdikio genetiniuose vandenyse įsirašo. Jeigu vaikelio nešiojimas buvo nekomplikuotas – paprasčiau, o jeigu komplikuotas – sudėtingiau. Motinos išgyvenimai ir visos reakcijos persiduoda vaikeliui, vadinasi, jeigu motina rami – ramus ir vaikelis, jeigu nerami – vaikelis taip pat neramus auga. Daug gyvenimiškų situacijų ne nuo motinos priklauso, nes paprastai ji tada dar būna jauna, neturi patirties ir išminties, dėl to apie viską sprendžia taip, kaip pajėgia suprasti. Tačiau motinos išgyvenimai vaiko pasąmonėje išlieka, todėl gali įsirašyti ir įvairios mentalinės programos: nuoskauda, kaltė, baimė prarasti arba baimė, kad gali palikti, kaip ir gerumas, nuoširdumas, pasitikėjimas, sugebėjimas atleisti ir pan.
Tai reiškia, kad vaiko ir motinos ryšys lieka visam gyvenimui, nes abu dar ir panašių savybių turi. Žinoma, vaikas atsineša savąsias savybes ir Paskirtį, bet jis turi ir motinos savybių, kurios gali anksčiau ar vėliau pasireikšti. Todėl daugelis senųjų tautų apie vaiką spręsdavo labiau ne pagal tėvo, o motinos giminę, taip pat jo priklausomumą genčiai arba tautai pagal motiną nustatydavo. Visiems žmonėms labiau patiktų panašumas pagal gerąsias savybes, tačiau bet kuriam jis galimas ir pagal gerąsias, ir pagal prastąsias savybes, taigi, ką vaikas perima, priklauso nuo jo karmos. Dažnai nutinka, kad vaikas konfrontuoja su motina dėl abiem būdingos prastos savybės, nes joje atpažįsta tą savo dalį, kurios nenorėtų savyje matyti. Motinos savybė bado jam akis, nes aktuali,dėl to turi būti pamatyta savyje. Tada reikėtų ne priekaištauti motinai, o nesielgti taip, kaip nepatinka, kad kiti elgiasi. Kiekvienas pats renkasi: keistis ar nesikeisti. Užuot piktinęsi, verčiau keiskitės Jums gyvenimo nurodyta linkme. Tik tą savybę savyje atpažinus tvarkysis santykis į motiną. Jeigu santykis su motina gražus, mokykitės iš jos gyvenimo, taip pat gerųjų savybių ir būtinai padėkokite.Blogai, kai motina nepaleidžia suaugusio vaiko, t. y. neleidžia jam gyventi savo gyvenimo, arba, atvirkščiai, jo gyvenimą gyvena ir savojo neturi. Tačiau dar blogiau, kai motina savo vaiką keikia arba netgi prakeikia, nes motinos prakeiksmas, kaip ir palaiminimas, – stipriausi.
Štai kodėl reikia prašyti motinos lyg garbingo Mokytojo palaiminimo svarbiais savo gyvenimo klausimais ir kelionei. Ant motinos ir tėvo pykstantis, juos niekinantis vaikas kenkia labiau sau nei jiems, nes niekina savo šaknis, iš kurių užaugo. Taip jau yra pagal kosminius dėsnius, kad kiekviena siela Žemėje gauna savo šaknis, kurios yra kuri nors žmonių giminė, pagal susikurtą karmą, arba priežasčių – pasekmių dėsnį. Visa tai žinant, kaltinti tiktų ne tėvus, o tik savo ankstesnį nesupratimą. Tėvų, ypač motinos, labiausiai nepatinkančios savybės ir yra tos savybės, su kuriomis šiame gyvenime reikėtų pačiam rimtai padirbėti. Jų gerųjų savybių ugdymasis padės augti.
Tai, apie ką kalbėta, turėtų padėti suprasti, kodėl atleidimas motinai (ir tėvui) už būtas arba nebūtas „nuodėmes“ – pati pirmoji ir svarbiausia pamoka, be kurios Vėžio ženkle gimę žmonės, taip pat tie, kurių gimimo horoskope Vėžyje yra Ascendentas arba svarbios planetos, arba yra išreikštas IV būstas, ypač jeigu Vėžyje arba IV būste yra Lilit, nesupras kitų pamokų.
Vėžys – tai Įsčios, todėl ne tik motina, bet ir Tėvynė, į kurios žemes atėjote gimdami. Vadinasi, gimimo šalis – tai Jūsų šio gyvenimo Motina, kuria reikia rūpintis, ją mylėti, nepriklausomai nuo nieko. Tai dabartinės Jūsų tarsi medžio šaknys. Tas, kuris savo šaknis gerbia, myli ir dėl jų dirba, pamažu vis stipresnę tų šaknų jėgą pajunta ir Tautos Dvasios paramą įgyja. Tokiam žmogui genetinė atmintis grįžta, dėl to jam tampa aišku, kaip savo tautai ir šalies Dvasiai padėti.
Ryškesnės Vėžio savybės: emocingos reakcijos, gerumas, subtilumas, dėmesingumas tiems, kuriuos laiko savais, uždarumas, melancholiškumas, pastovumas, susilaikymas.
Šis žmogus linkęs pasiduoti inercijai, įstrigti savo pojūčiuose ir problemose, taip pat įsikibti į savo šeimą ir tuos, kuriuos laiko savais, todėl jam būdinga baimė prarasti artimuosius. Taigi, Vėžiui svarbiausia – šeima, dėl kurios gali rizikuoti bet kuo. Jis mėgsta romantišką šeiminį gyvenimą, yra dėmesingas tiems, kuriems jaučia motiniškus arba tėviškus jausmus. Jam reikia užduoties, kuriai galėtų tarnauti, ir intymaus rato žmonių, tarp kurių jaustųsi saugus. Tokiam žmogui nepatinka griežta sistema, tvarka ir ilgalaikiai įsipareigojimai, dėl to arba jų vengia, arba nuo jų bėga ir traukiasi. Jam tinka jauki, bet tikslinga organizacija, kurioje nėra spaudimo. Toks žmogus prisiimtus darbus atlieka tiksliai ir patikimai. Vėžys linkęs pervertinti kai kurias savo savybes, tačiau moka įsiklausyti ir į kitus. Sudarydamas stipraus žmogaus įspūdį, jis iš tikrųjų yra bejėgis vaikas. Dėl savo didžiulio jautrumo šis žmogus psichologiškai labai pažeidžiamas, o pasijutęs įskaudintas gali elgtis neadekvačiai, nebesugebėti bendradarbiauti su kitais, dėl to ieškoti galimybės atsitraukti ir pabūti vienas. Jis nemėgsta būti spaudžiamas ir gali tam priešintis elgdamasis pasyviai. Toks žmogus nori būti savarankiškas, todėl jam nepatinka patarimai, svetimos mintys netgi gali gąsdinti. Gali kilti poreikis pabėgti nuo materialaus pasaulio, tada žmogus užsiima kūryba, gilinasi į filosofiją. Iš esmės Vėžys labiau laukia galimybių, nei jų ieško ar bando susikurti.
Santuoka patikimesnė po pirmojo Saturno grįžimo (29 metai). Galimos krizės, susijusios su ja.
Šiame kūrybingame žmoguje jautrumas dera su minkštumu, intuicija su protu. Jis atsargus, patikimas, ištikimas, mistiškas, diplomatiškas, geba užjausti kitus, linkęs globoti silpnesnius už save žmones ir jiems padėti, turi aktorinių sugebėjimų, šeimyniškas, moka ruošti gerą maistą. Jam rūpi gimimo šalies kultūros paveldas, senovės istorija ir archeologija. Jeigu gimimo horoskope stiprus Jupiteris – tai patriotiškas žmogus.
Savybės, kurios trukdo Vėžiui gyventi: nuoskaudų laikymas, kaltės jausmas, vaikiškas užsispyrimas, baimė prisiimti atsakomybę, nuotaikų kaita, nesugebėjimas pamatyti savo klaidų, jų pripažinti ir pasijuokti iš savęs, polinkis laikyti mylimus žmones savo nuosavybe, perdėtas kuklumas, kartais sumišęs su ekstremizmu.
Kaip minėta, šiam žmogui būtina mokytis atleisti, užjausti kitus, būti dėkingam už pagalbą ir užuojautą.
Astrėja. Antropoteosofinė astrologija. I t., Saulė Vėžyje, p. 369-400