Kuo žmogus sąmoningesnis, tuo labiau jam svarbios vertybės, atspindinčios esminius kosminius principus: Meilę, Tiesą ir Evoliuciją.
„Visuotinės Harmonijos, arba Meilės, principas širdies jautrumą kitų širdies skausmui, nuoširdumą, nuosaikumą, pasiaukojimą ir gerumą ugdyti mokina.
Visuotinės Tvarkos, arba Tiesos, principas valingumo ir atsakomybės už savo valios pasireiškimus, tvarkos ir švaros mintyse, žodžiuose ir darbuose, savidisciplinos, suvaldant savo ydas, teisingumo ir sąžiningumo, savo elgesio motyvus pažįstant, moko.
Evoliucijos principas savo įsitikinimų ir vertybių tvirtumo, tačiau išminties pokyčių ir stiprių transformacijų metu mokina. Visus fizinius, emocinius, mentalinius prisirišimus jis moko pamatyti, kad siela iš jų išsilaisvintų ir sparnus išskleistų. Todėl tame žmoguje, kuriame apsigyvena Meilė, kuris neša Tiesą, gyvena ir Laisvė, kurią suteikia giluminis Evoliucijos principo pažinimas.
Kuo gilesnis yra tų principų pažinimas, kuo labiau išvystomos savybės, per kurias įmanoma juos pažinti, tuo stipresnis žmogaus Tikėjimas, tuo mažiau abejonių ir neaiškumų jam kyla. Jis žino, kad viskas yra tuose principuose, todėl mokosi pažinti jų veikimą savo gyvenime, šitaip tirpdydamas savo abejones.
Zodiako ratas pasakoja visą tokio pažinimo Kelią.
I etape žmogus tik pradeda ugdytis valią, įveikdamas savo paties savanaudiškumą (Avinas), mokosi atsakomybės už prisiimtus darbus ir savo paties energijos kokybę, kurią mato savo darbuose (Jautis), dalyvauja sunkiuose tarpusavio santykių seminaruose, gyvendamas ar dirbdamas kartu su kitais, mokydamasis juos suprasti ir ieškodamas, kaip kalbėti taip, kad pats būtų išgirstas (Dvyniai). Kol tos pamokos nėra pramoktos, neįmanoma eiti toliau, nes žmogus dar nėra pasiruošęs naujam krūviui medžiagos, laukiančios II etape.
II etape svarbus santykių su tėvais ir gimimo šalimi susitvarkymas, mokantis atleisti, būti dėkingam, neprisirišti prie praeities. Jeigu I etape Aš buvo vienas asmuo, tai dabar tokiu Aš tampa šeima arba kolektyvas, kuris atstovauja šeimai, arba Tėvynė. Tai sugebėjimas būti to kolektyvo maitintoju – motina ar tėvu (Vėžys). Meilės atidavimo, nelaukiant atgal, kilnumo mokomasi ne tik per santykius su savo vaikais, bet ir su tais žmonėmis, kuriems Jūsų meilės reikia. Tai kūrybinių sugebėjimų išvystymas, svarbių darbų visuomenei atlikimas. Tai puikybės ir ambicijų paaukojimas kilniems didžiadvasiškiems tikslams (Liūtas). Tik tada žmogus yra pasiruošęs tikrajai tarnystei, kuriai jis sutelkia visus savo sugebėjimus ir visą per visus gyvenimus sukauptą potencialo patirtį. Tai patirties atidavimas per tarnystę, tuo pasitikrinant tos patirties kokybę ir įgyjant tikrumą (Mergelė).
Šitaip egoistiniai siekiai ir poreikiai rimsta, tarp jų – net siekis savo paties tobulėjimo. Tik dabar žmogus pasiruošia susitikti su kolektyvinės sąmonės vibracijomis, todėl etapas baigiasi II Kosminiu Pašventimu, tą pasiruošimą užtvirtinančiu.
III etape jam prisieis įrodyti savo gyvenimu ir darbais galutinį savo Pasirinkimą tarp vidinės Šviesos ir Tamsos, įveikiant išbandymus ramybe, patogumais ir sėkme, kad įtvirtintų Mokiniui reikalingą vidinės harmonijos kokybę (Svarstyklės). Tada Evoliucijos principo prižiūrėtojai dar kartą patikrins visų likusių žmogiškos prigimties prisirišimų gravitaciją, kad šie netaptų kliūtimi ateities darbams (Skorpionas). Naujai atgimęs žmogus išlaisvina savo dvasinę prigimtį, todėl yra pasiruošęs skrydžiui. Skristi jis gali tiktai Tikėdamas (Šaulys).
IV etape, tapęs trimis kosminiais principais, žmogus tampa ašimi, galinčia įsukti ir palaikyti bet kokią sistemą. Todėl jis atsiskiria, kad galėtų dirbti tai, ką turi dirbti ašimi tapusysis (Ožiaragis). Jis ne tik palaiko savo ir to, ką yra sukuręs, ašis, bet kartu įsijungia į svarbius darbus, susijusius su bet kokių sistemų ašių apvalymu, gydymu ir palaikymu. Atėjus laikui, jis atmeta jose tai, kas nebetinka ateičiai, ir kuria tai, kas jai būtina, tačiau ko tuo metu gyvenantys žmonės dar nesupranta. Taigi jis ruošia pagrindinių kosminių principų palaikymo Žemėje ateitį (Vandenis). Įžeminęs juos taip, kaip jam buvo skirta tai padaryti, jis pasiaukoja ir išeina toliau (Žuvys)“ (p. 141–144).
Kelias į Dvasią – tai Žemėje gyvenančio žmogaus atsivėrimo kosminiams principams ir jo sielos Evoliucijos Kelias. Tai Didžioji Kelionė pas savo Amžinąjį Mokytoją, arba pas Dievą, arba į Bendrąją Sąmonę. Tai tapimo kosminiais principais Kelias.
Astrėja. Antropoteosofija. Žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis. T. II. Vilnius: Tiamata, 2012.