„Antropoteosofija – tai žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis (gr. anthropos – žmogus, theos – dievas, sophia – išmintis)“ (1, p. 17).
Tai pasaulėžiūra, aiškinanti sielos budimo, žmogaus sąmonėjimo ir evoliucijos procesus. Tai dvasinių vertybių sistema, padedanti pažinti Save Tikrąjį ir suformuoti vidinį vertybių stuburą, be kurio joks rimtas Kelias į Dvasią neįmanomas (2, 3).
„<…> antropoteosofija gimė iš Sąmoningumo Idėjos. Ji tąsa to, apie ką savo laiku kalbėjo Platonas, Amonijus Sakas, neoplatonikai, J. P. Blavatskaja, R. Štaineris, N. ir J. Rerichai ir kiti bei, žinoma, mūsų Lietuvos šviesuolis Vydūnas. Jos tikslas – Sąmoningumo Idėjos sklaida, aiškinant dvasinių vertybių svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime. Sąmoningumas neatsiejamas nuo pažinimo ir tikėjimo Dvasia, todėl antropoteosofijoje, kuri iš esmės skirta mąstančiam Europos žmogui, ganėtinai prieinamai aiškinami pagrindiniai kosminiai principai ir dėsniai bei jų veikimo instrumentai tiek kosmose, tiek Žemėje, vadinasi, bet kurios rasės, tautos, valstybės ir pavienių žmonių gyvenime. Jų žinojimas ir atsižvelgimas į juos keičia žmogų ir jo gyvenimą, todėl jis pradeda gyventi sąmoningiau. Tai reiškia, kad taip jis giliau pažįsta save, kaip didžiulės kosminės sistemos dalį, todėl jo mąstymas tampa platesnis, o pats žmogus – visuomeniškesnis, daugiau galvojantis apie kitus, o ne vien apie save.
Taip kiekvienam pagal jo turimas galimybes veriasi ir Bendrosios Sąmonės, kurią vieni vadina Didžiąja Šviesa, dar kiti – Kosmogoniniu Protu, pluoštai, kuriais ji lyg nematomomis pakopomis leidžiasi į vis tankėjančias erdves, išspinduliuodama save pačią per Platono atskleistas Idėjas. Tą procesą įprasta vadinti dieviškuoju, nes jis neįsivaizduojamai didingas ir neaprėpiamas. Visa tai pažįstant žemiškasis gyvenimas įgyja didelę prasmę ir vertę.
Tai reiškia, kad antropoteosofija nėra jokia nauja religija, kaip siaurai mąstantieji norėtų jai prikišti, o tiesiog plačiau mąstančių žmonių pasaulėžiūra, neatsižvelgiant į jų Tikėjimo išpažinimo formą, tautybę, rasę ar ką kita. Ją galima pavadinti idealistine humanistine pasaulėžiūra, nes taip mąsto žmonės, siekiantys patys būti tobulesni ir paversti aplinkinių gyvenimą gražesnį, šviesesnį.
Pagal šią pasaulėžiūrą kiekvienas žmogus yra jį supančios visumos dalelė. Todėl visuma veikia jį, o jis – visumą. Toje visumoje arčiausiai – tėvai, artimiausi giminaičiai, draugai ir kiti su juo susiję žmonės. Į tą visumą įeina ir gimimo šalis, vietovė, kurioje žmogus gyvena. Gal kiek sunkiau daugeliui suprantama visuma – tai gamta ir viskas, kas joje gyvena ir vyksta. Dar mažiau daugeliui suprantamas planetų ir žvaigždžių poveikis. Tačiau tai taip pat visuma, jeigu mes <…> esame tos visumos dalis“ (4).
Sąmoningumas gyvenime prasideda tada, kai žmogus nebegali jokio darbo atlikti atmestinai, gyventi nesąžiningai, nesilaikyti duoto žodžio. Jis pasireiškia atsakomybe už savo mintis, žodžius ir darbus vis plačiau matant jų pasekmes. Susivokęs žmogus yra tas, kuris aiškiai žino, kad yra siela, kad esmė yra ta jame esanti dvasinė dalelė, o kūnas, jo pojūčiai ir protas – sielos instrumentai, skirti vykdyti jos žemiškąją užduotį.
Vidinė kelionė į Save, arba vidinis savęs pažinimo procesas, vedantis į kryptingą ir laipsnišką savęs, kaip Dievo dalelės, atpažinimą ir išgryninimą, vadinamas dvasiniu keliu. Nesvarbu, kokiai dvasinei krypčiai, religijai, filosofinei sistemai ar pasaulėžiūrai priskirtų save tuo Keliu einantis žmogus, – visiems reikia pereiti tuos pačius Kelio etapus, įveikti panašias kliūtis ir išmokti laikytis tam tikrų taisyklių. Taigi, antropoteosofija gali tapti savotišku vedliu, supažindinančiu su tomis taisyklėmis tą, kuris ruošiasi į Kelią, kaip ir didele pagalba tam, kuris jau yra Kelyje (2, 3).
- Astrėja. Antropoteosofija. Žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis. T. I. Vilnius: Tiamata, 2011.
- Astrėja. Antropoteosofija. Žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis. T. II. Vilnius: Tiamata, 2012.
- Astrėja. Antropoteosofija. Žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis. T. III. Vilnius: Tiamata, 2014.
- Ilgevičienė, Audronė. Tautos kultūrinio paveldo ir dvasinės tapatybės svarba dabartiniu laikotarpiu. Vilnius: antroji antropoteosofijos konferencija, 2018.