„<…> žemės ašies persikėlimas – tai lyg stuburo linijos perkėlimas žmogui, todėl neišvengiamos pasekmės. Sena sistema turi būti paleista, kad nauja formuotųsi. Kitaip nebūna. Kaip dideliam kūnui, taip ir mažesniam. Žmogus su Žeme susijęs, nes joje gyvena. Vadinasi, kartu su Žeme jam reikia keistis, kad išliktų, kad kataklizmai jo aštriai nežeistų. Išlaisvėti nuo visų daiktiškų, emocingų ir mentalinių prisirišimų reikia, kad prie naujų vibracijų, keičiančių klimatines sąlygas ir Žemės veidą, prisiderintų. Šios būtinybės nesuprantantieji daugiau kataklizmų savo gyvenimuose patiria negu suprantantieji. <…>
Ką reiškia „paleisti viską“?
Prie grandiozinių proto susikurtų ateities planų neprisiriškite, tačiau aiškią gyvenimo kryptį ir tikslus turėkite. <…>
Savarankiškumą savo tinkamais sprendimais ir darbais įrodykite, tačiau juo nesididžiuokite. Nesavarankiškieji meistriškų manipuliacijų viskuo, kas žmogui svarbu, aukomis taps. Tokius laiko srovė lyg šiukšles tolyn nuneš.
Profesionalumas pasirinktoje srityje valią, savidiscipliną ir atsakomybę ugdys, kartu laisvę formuodamas. Šitokia sintezė vidinių vertybių stuburą formuoja. Tik jis atsparumą manipuliacijoms ugdo. Jei neturite tokių savybių, ugdykitės nedejuodami. Toks laiko reikalavimas.
Ne vienas Žemėje gyvenate. Savo aplinkoje, šeimoje, šalyje apsidairykite ir ryžtingai pagalbos ranką ištieskite ten, kur jos reikia. Tas, kuris save daugiau suprantančiu ar labiau susivokusiu laiko, pareigą kolektyvinei sąmonei privalo atlikti. Per aplinką toji sąmonė pasireiškia, taigi ne kosmose jos ieškokite, nes patys Žemėje esate ir jos dovanomis naudojatės. Dėkingumą pajuskite ir darbais atsidėkokite, kad Žemė laisviau kvėpuotų. Jei šito nedarote, negalite savęs suprantančiu laikyti. <…>
Pasibaigė somnambuliškos euforijos laikas. Užtenka apie dvasingumą ir Gėrį prie kavos puodelio jaukiai susėdus šnekėtis arba savanaudiškame gerume sėdėti, šalia tekančio gyvenimo nematant. Laikas patogumus atima ir ryžtą veikti, savo žinias, patirtį ir siekius realybėje įrodyti skatina. Ne kalbantieji, o realiai veikiantieji toliau eina ir kitus veda. Garbingi ir teisingi būkite. Su niekingumu nesitaikstykite. Poziciją turėkite.
Ne laikas sprendimus atidėlioti, nes viena diena mėnesiu Jūsų karmos knygoje dabar virsta. Svarbūs sprendimai – tai Jūsų evoliucijos kryžkelės, nuo kurių toliau keliai šakojasi. Neatidėliokite, nes svarbiausią laiką, kai iš tiesų savo sielos evoliuciją galite paskatinti, praleisite.
Jeigu kryžkelėje ilgai stovite, evoliuciją stabdote. Sprendimas į pasirinktą Kelią pastato, todėl toliau juo eisite ir mokysitės. Klysti nebijantis, tačiau savo klaidas pripažįstantis ir jas taisantis greičiau eina ir sąmoningiau negu vietoje stovintis, nes įvairios patirties prisikaupia. Todėl venkite stovėti.
Šis laikas – tai didžiųjų krioklių zona Žemės evoliucijoje. Neįmanoma stovėti į krioklį patekus, nes jis vis tiek nuneš. Todėl mažiau nukenčia tie, kurie drąsiai neria į jį patys. <…>
Ką Jūs sukūrėte? Ar daug žmonių apie Jus sukasi, Jūsų Šviesos geisdami? Kritikuoti ir vertinti kuriančiojo klaidas, elgesį ar žodžius lengviau negu tapti Kūrėju. Dieviškajai Kūrybai pasiruošimas būtinas, tačiau tas, kuris jai pasiruošia, dirba nesustodamas, todėl neturi laiko kitų kritikai ir tuščioms kalboms. Kūryba yra jo kvėpavimas. Jeigu nebekurtų, nebekvėpuotų, vadinasi, Žemę paliktų.
Todėl sakome: darykite tai, ką sugebate geriausiai. Tapkite savos srities profesionalais ir nuolatos tobulinkitės. Dalinkitės tuo, ką turite ir mokate geriausiai, su kitais, kuriems šito reikia. Tada mažiau tuščiai kalbėsite, nes savo ir kitų laiką bei turimą energiją vertinsite.
Vystykite dorybes ir ydos ims trauktis, nes sielai, kuri yra grynoji Šviesa, ydos svetimos. <…>
Todėl eikite ir darykite“ (p. 965–969).
2010 03 02 S.
Astrėja. Antropoteosofija. Žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis. T. III. Vilnius: Tiamata, 2014.