Vargu, ar koks nors kitas mokslas gali pasigirti tokiu daugiatūkstantmečiu grūdinimu kaip astrologija. Protui prieinamos jos ištakos glūdi seniausių kultūrų – Egipto, Babilono, Indijos ir kitų, datuojamų 4–5 tūkstančius metų prieš Kristų, – gelmėse. Teigiama, kad chaldėjai perėmė istorijai nežinomo Egipto žynių mokymą. Iš chaldėjų jį perėmė biblinis Abraomas. Paskui tas mokymas nukeliavo į Indiją, kur įgijo savų kultūrinių niuansų. Chaldėjai dar ilgai stengėsi jį išlaikyti švarų. Jiems astrologo, arba žvaigždžių skaitytojo, sąvoka apėmė astronomo, psichologo, dvasininko ir gydytojo (pagal dabartinį supratimą) funkcijas. Todėl tuo užsiėmė pašvęstieji žyniai. Jie tokie ir buvo. Atsidavę tik jiems vieniems suprantamai Idėjai, jie gyveno kitiems sunkiai suvokiamą gyvenimą. Taigi, ne bet kas galėjo skaityti žvaigždes: pašvęstuoju netampama per vieną gyvenimą – į tai veda jų gausybė… Todėl patys žyniai išskirdavo tuos, kurių sielos jau buvo tam žygdarbiui pasiruošusios, pasiimdavo juos mokyti ir ruošdavo sunkiai misijai. Daugelis skaitytojų žino, kad trys išminčiai, pirmieji aplankę gimusį Jėzų, taip pat skaitė žvaigždes.

Egipto piramidė. Nuotrauka Petro Ilgevičiaus

Vertėsi amžiai, keitėsi valstybių struktūros, žmonių suvokimas, formavosi nauji mokymai, religijos ir dvasinės kryptys. Astrologija pradėjo taikytis prie naujų besiformuojančių sistemų ir po truputį barstyti savo turėto dvasingumo perlus, darėsi pragmatiškesnė, tiesmukiškesnė. Derindamasi prie primityvios sąmonės žmonių grupių, ji vis labiau prastėjo. Ją suprastino „astrologai“, kurių senovėje žynys nė per slenkstį nebūtų įleidęs (ką jau kalbėti apie tokio žmogaus mokymą). Jie suprimityvino kadaise buvusį šventąjį mokslą (taip astrologiją vadino žymus jogas Šri Juktešvaras Giri) ir pritraukė nepelnytą pačiai astrologijai kritiką, kad astrologija ir būrimas – to paties medžio vaisiai. Dėl apsišaukėlių (iš tiesų nesusipratusių, paprastai puikybės demono apsėstų, neturinčių talento žmonių) noro išgyventi ir realizuoti save gili dvasinė sistema buvo iškreipta iki visiško neatpažinimo. Taip atsirado didžiulė spraga, per kurią pradėjo lįsti spalvingi, savo vietos gyvenime nerandantys individai… Apsidairykite: ar visa tai ne dar greičiau ir grubiau vyksta mūsų dienomis?..

Bet visais amžiais Žemėje gyveno saujelė tų, kurie puoselėjo tikrąją astrologijos esmę, nešė jos kibirkštį ir pagarbiai perdavė ją iš rankų į rankas. Nepaisant persekiojimų, neigimo ir pseudoastrologų didžiulio įdirbio, ji išliko. Tai tik rodo, kad ši dvasinė sistema svarbi žmonijai, kitaip jos būtų nelikę.

Mus pasiekia žinios, kad astrologija naudojosi Homeras, Platonas, Pitagoras, Ciceronas, Seneka. Ir šiandien galime skaityti Klaudijaus Ptolemėjaus „Tetrabiblos“, parašytą beveik prieš 2000 metų ir Kastilijos karaliaus Alfonso X rūpesčiu XIII amžiuje išverstą į lotynų kalbą. Įvairiuose šaltiniuose galima rasti užuominų, kad astrologiją naudojo kai kurie vyskupai ir vienuoliai. Apie ją rašė ir ją puoselėjo Dž. Brunas, G. Galilėjus, J. Kepleris, F. Bekonas, Nostradamas, Paracelsas, M. Fičinas, I. Niutonas. Naujaisiais laikais ją karštai gynė J. V. Gėtė, Dž. Baironas, O. Vaildas ir kiti. Be abejo, buvo daug tų, kurie ją neigė ir visaip su ja kovojo.

Iki mūsų dienų išliko vedinė astrologija, nes Indijos išminčiai, kaip jokios kitos tautos, puoselėja savo dvasios grūdus. Deja, šarlataniškumo liga, paplitusia pasaulyje kaip koks maras, jau užsikrėtė ir ši šalis. Todėl rasti tai, kas tikra, ten irgi nelengva. Nuo Jūsų karmos priklauso, ar pasiseks…

Zoroastriečių kryptį bando išlaikyti Rusijos astrologas P. Globa. Deja, jo pasekėjai supranta mokymą pagal savo sąmonę, nes kitaip paprasčiausiai negali: mokytis priimami visi norintieji… Taip atsiranda savaip suprastos dogmos ir fatalizmas, vėliau taikomi klientams.

Visos kitos kryptys laikui bėgant liejosi, papildydamos ir tobulindamos viena kitą. Vakarų Europoje atsiranda vis daugiau naujų krypčių, derinančių astrologiją su psichologija. Rusijos astrologijos kryptys labiau linkusios į prognostiką. Iš JAV ir Kanados ateina nemažai krypčių, tiesiogiai taikomų vartotojui.

Tačiau didžiausia mūsų technikos amžiaus bėda – kompiuterine astrologine programa sudaryti horoskopai. Lengvo uždarbio ieškotojai, perskaitę keletą knygų apie astrologiją ir nusipirkę kompiuterinę astrologinę programą (kartais tiesiog atsisiuntę ją internetu), pasitelkę kortas (dažniausiai Taro), pasivadina astrologais. Jie panašūs į vaikus, gavusius naują žaislą. Baisiausia, kad tokie „astrologai“ pradeda pranašauti kitiems… Ar jie bent supranta, kiek gyvenimų taip sugriauna ir ką daro su savuoju… Deja, jie jaučiasi ypatingi…

Iš tiesų bet kurios krypties astrologiją studijuojantis žmogus, patyręs, kad aspektai veikia, išgyvena euforijos, kuri paprastai virsta visažiniškumo pamoka, periodą. Toks pritrenkiantis atradimas iškelia į paviršių puikybę. Tai pirmasis išbandymas žinojimu. Ateityje tokie išbandymai astrologui taps jo kasdiene duona… Ką galima sakyti, o ko ne? Kaip paaiškinti dviprasmiškus aspektus? Ar tikrai prastas aspektas reiškia nelaimes? Tikras astrologas turi mokėti mąstyti, atskirti, išvystyti vidinį matymą, vadinasi, būti ir psichologu, ir filosofu, ir dvasininku. Jis turi išmanyti etiką. O svarbiausia – jis privalo praktikuoti vidinį darbą…

Deja, visažiniai ekstrasensai, būrėjai-astrologai panašūs į vaikus, kuriems į rankas įduotas aštrus kardas: jie dar jo nepakelia, tačiau švaistytis jau norėtų… Kai kurie, per kelerius metus perkaitę keletą knygų apie astrologiją, laiko save beveik mokslininkais, susigalvoja vardus… Jie tampa šaltiniu prognozių, kurios kelia juoką skeptikams ir gąsdina tuo rimtai užsiimančiuosius… Taip atsiranda knygos (arba straipsniai), perrašytos iš kitų knygų. Pakeista būna tik autoriaus pavardė…

Audronė Ilgevičienė