Visuotinis viską savyje jungiantis Dievas.
Pagrindinė tema – kolektyvinės sąmonės suvokimas ir formavimasis žmoguje per aktyvų darbą bendraminčių kolektyvuose, susitelkusiuose aplink ateičiai svarbią Idėją, prisiimant juose svarbią atsakomybę. Reformos. Dvasinė alchemija. Laisvė.
Pagrindiniai žodžiai – Evoliucija, Laisvė.
Stiprybės: išradingumas, originalumas, nepriklausomybė, kolektyviškumas.
Silpnybės: anarchistinis ekscentriškumas, visaleistinumas.
Požiūris – dvasinis.
Aukščiausioji programa – aiškus vertybinis Gėrio ir Blogio atskyrimas ir atsakomybės už savo Kelio pasirinkimą žinojimas. Mentalinė alchemija, kurioje prastos, vadinasi, sielos Keliui trukdančios minčių struktūros paverčiamos kitokiomis. Dvasinė alchemija, kurioje visiškai nunyksta egoistiškas asmuo, o vėliau asmenybė virsta dvasine individualybe, įsiliejančia į kitų tokių pat kaip ji individualybių kolektyvinį darbą, atliekamą Didžiojo Kolektyvinio Kūno naudai. Priešybių vienovės būsena, kurioje laisvė neįsivaizduojama be atsakomybės, o individualybė – be kolektyvinio sąmoningumo.
Bendraminčių kolektyvų, susitelkusių aplink ateičiai svarbią Idėją arba jos nešėją, kūrimas ir darbas juose, realiai įgyvendinant pasirinktą Idėją ir su ja susijusias reformas.
Mentalinė ir dvasinė alchemija, taip pat darbas bendraminčių kolektyvuose svarbios ateičiai Idėjos labui atveria sielų Dvasios Šviesos Evoliucijos Kelią, vedantį per Kosminių Pašventimų Misterijas į vis platesnį visą Kūriniją veikiančių kosminių principų ir dėsnių pažinimą. Taip dar giliau suprantamas Didžiojo Kolektyvinio Kūno, kuriuo ir yra toji Kūrinija, veikimas ir realiai pasijuntama jos dalimi, pasišventusiai vykdančia savo unikalią pionierišką užduotį tame Kūne. Pasišventusiajam veriasi dvasinės energijos srautai, todėl jis vienu metu žemiškajame ir nežemiškuosiuose pasauliuose gyvena bei atitikdamas tų visų pasaulių taisykles ir reikalavimus, būtinus aukštai vibracijai išlaikyti, sąmonės evoliucijai tarnauja.
Dvasinis vedimas per Idėjai atsidavusius žmones, bendraminčius, reformas, naujoves ir darbą dėl jos.
Dvyniai – tai tarpusavio santykių karma, kurią galima atidirbti per santykius su artimais giminaičiais, kaimynais ir moksladraugiais. Vadinasi, tai aplinka, kuri ne pasirenkama, o nulemta karmos. Reikia mokytis juos priimti, t. y. keisti savo požiūrį į kitus žmones.
Svarstyklės – tai santykiai, kuriuos žmogus šiame gyvenime pats pasirenka. Vadinasi, tai jo partneriai, sutuoktinis ir jam priimtinas visuomenės ratas. Per šiuos santykius žmogus mokomas ne konkuruoti, kituose priešus matant, o bendradarbiauti.
Vandenis – tai santykiai, kuriuos žmogus užsitarnavo, priklausomai nuo to, kaip mokėsi dvyniškų ir svarstykliškų tarpusavio santykių pamokų. Tai reiškia, kad tik pačiam žmogui keičiantis keičiasi ir aplinka. Vandeniški santykiai galimi tiktai tarp panašių interesų arba idealų turinčių panašios vidinės kokybės žmonių. Šie žmonės – tai dvasios broliai ir sesės, sutelkti vienos jiems svarbios Idėjos, dirbantys ateičiai, palaikantys vienas kitą, o jeigu reikia, perspėjantys, nes vienas kitu rūpinasi. <…>
Taigi, dvyniškų ir svarstykliškų pamokų neišmokusieji negali suprasti vandeniškų santykių gylio ir jų narių atsakomybės vienas už kitą. Tik bendruose darbuose žmonės pasijunta kolektyviniu kūnu. Taip pasijutę jie gerokai sąmoningiau dirba kolektyvo labui ir vis labiau pamiršta asmeniškumus.
Bet kuriuose dvasiniuose kolektyvuose yra branduolys, kurį sudaro vandeniško sukirpimo žmonės, susitelkę aplink Idėjos nešėją. Šiems žmonėms toji Idėja tampa jų gyvenimu, o darbas dėl jos – jų gyvenimo darbu. Tokie kolektyvai veikia pagal subtiliuosiuose planuose esančių dvasinių brolijų principus. Juose susivienija aktyvūs, savarankiški, savosiose srityse profesionalūs žmonės, suprantantys gilią brangios Idėjos svarbą žmonijai. Kiekvienas iš jų savojoje srityje stiprus, o su savo broliais ir sesėmis bendradarbiaudamas, dar rimtesnius darbus nuveikia. Jie dirba su tais žmonėmis, kuriems toji Idėja rūpi, taip, kaip jiems būdinga.
Ryškesnės Vandenio savybės: nepriklausomybės poreikis, originalumas, nenusakomumas, novatoriškumas, išradingumas, idėjų gausumas, kūrybingumas, laki vaizduotė, išorinis ir visuomeninis aktyvumas, demokratiškumas, liberališkumas, tolerancija kitaip mąstantiesiems, kovojimas už žmogaus teises, sugebėjimas išlaukti momento, intuicija ir įžvalga, optimistiškumas, nuoširdumas, draugiškumas, lojalumas, romantiškumas, gebėjimas greitai su bet kuo rasti kalbą, ironija ir autoironija.
Vandenis rimtai žiūri į darbą, todėl išgyvena dėl nesėkmių. Jį ypač domina tai, kas dar nepažinta, taip pat reformos ir naujovės, kuriomis greitai susižavi. Tokiam žmogui svarbūs idealai ir, žinoma, draugai, su kuriais dalijasi savo patirtimi, mintimis ir taip pasikrauna energijos. Nepaisant draugiško būdo, šio žmogaus užuojauta daugiau beasmenė, vadinasi, jam sunku rodyti šiltus jausmus, nors visados atskuba draugui į pagalbą. Vandenis nepakenčia spaudimo, dėl to traukiasi vos jį pajutęs, tačiau geruoju, vadinasi, įgijus jo pasitikėjimą, iš jo galima gauti viską. Šis žmogus turi savitą humoro jausmą. Jis neskirsto žmonių pagal luomą, socialinę padėtį, išsilavinimą ir kitokius požymius, nes mano, kad visi yra lygūs, todėl be Vandenių neapsieina kovos dėl žmonių laisvės ir teisių, vadovaujantis humanistinėmis idėjomis. Toks žmogus linkęs derinti mokslo pasiekimus su dvasiniais mokymais ir okultizmu.
Vandenis labai užsispyręs ir ekscentriškas, nemėgsta pataikavimo ir melo, linkęs šviestis ir tobulėti, eksperimentuoti, patirti nuotykių. Šiam žmogui nepatinka, kai kiti jam komanduoja arba nurodinėja. Jis siekia gyventi pagal save ir įgyti visokios patirties. Kai kurie Vandeniai, kaip minėta, nori turėti draugų ratą, gali atrodyti visuomeniški, bet iš tikrųjų jiems svarbiausia savi interesai ir potyriai. Mažiau su savimi dirbantis Vandenis yra priklausomas nuo nuotaikų, todėl labai prieštaringas. Aktyviai pasinėręs į kurią nors kryptį, jis su dideliu užsidegimu ją propaguoja ir gina, tačiau pakeitęs savo požiūrį atmeta tai, kas ką tik buvo brangu, ir lygiai taip pat pradeda ginti kitką, dėl to atrodo nepatikimas. Kai kurie Vandeniai nusivylę tampa abejingi. Tokiam žmogui reikia vis naujų įspūdžių, emocijų, todėl jis ieško, kas galėtų juos sukelti. Tai reiškia, kad atradus ką nors naujo, sužadinančio vaizduotę, neseniai idealizuoti dalykai arba žmonės gali atsidurti antrame plane. Taip gali nutikti ir su profesiniu keliu: atsibodus kokiam nors darbui, jis gali jį mesti ir susirasti kitą. Šis žmogus turi specifinį požiūrį į viską, dėl to jam dažnai gali atrodyti, kad kiti jo nesupranta, neįvertina, tada jaučiasi įžeistas arba paniekintas.
Vandenis bijo vienatvės, būti nesuprastas. Jam būdingas nervingumas, padidintas jautrumas ir silpnumas tol, kol neatveria savo dvasinės jėgos. Toks žmogus linkęs į laisvus asmeninius ryšius, todėl vienu metu jų gali būti keli. Vandenis draugystę vertina labiau už santuoką, dėl to sutuoktinis pirmiausia turėtų būti bendramintis. Šis žmogus gali būti anarchistiškas, propaguoti chaosą ir viską, kas iškreipia harmoniją ir harmoningas formas. Gali pasireikšti tokios prastosios savybės kaip aštrus egoistiškas rėkiantis ekscentriškumas, provokuojanti ekstravagancija (pvz., nevalyvumas, valkatavimas, aštrus avangardiškumas, kuris išreiškiamas rėkiančiomis formomis, spalvomis ir veiksmais), nepripažinto genijaus kompleksas, su niekuo nesiskaitymas, nepraktiškumas, atsakomybės už save ir savo mažus vaikus nejautimas. Toks žmogus gali niekinti arba naikinti bet kokį praeities įdirbį, aštriai vertinti kitus, manipuliuoti ir žaisti žmonėmis lyg marionetėmis, eksperimentuoti su jais savo malonumui, sumaišyti Gėrį su Blogiu, gyvąjį vandenį su mirusiu vandeniu, sukurti absurdiškų sistemų, kurios konfrontuoja su dvasinėmis vertybėmis, jas paneigia arba iškreipia. Dėl iškreipto savęs ir pasaulio matymo galimi įvairūs iškrypimai, anomalijos, šizofrenija, laikant save ne tuo, kuo esama.
Astrėja. Antropoteosofinė astrologija. I t., Saulė Vandenyje, p. 619-659