Liepsnojantis Dievo veidas.
Pagrindinė tema – Idealai ir jų nulemtos tradicijos. Pažinimas, atveriantis Tiesą apie dvasinių Idėjų kuriančiąsias galias ir iš jų kylančių aukščiausiųjų Idealų svarbą sielų evoliucijai. Tikėjimas savo pažinta Tiesa.
Pagrindiniai žodžiai – Pažinimas, Teisingumas, Tikėjimas.
Stiprybės: idealizmas, optimizmas, humaniškumas.
Silpnybės: konservatyvumas, fanatiškumas.
Požiūris – filosofinis, abstraktus, globalus.
Aukščiausioji programa – mokymasis, pažįstant kitas kultūras ir jų senas tradicijas, palaikančias dvasines vertybes, humanistinius idealus, ir perduodant, skleidžiant tai kitiems. Atsivėrimas Dvasiai ir dvasinės ugnies įžiebimas savyje, kad būtų galima perduoti jos kibirkštis kitiems. Siekimas idealaus Teisingumo, pažįstant kosminius principus ir dėsnius. Gyvasis Tikėjimas tuo, kas buvo pažinta, ir jo skleidimas kitiems. Aukštųjų Idealų, kaip dvasinės ugnies degančio fakelo, pašviečiančio Kelią kitiems iš Nesupratimo Tamsos į Supratimo Šviesą, nešimas. Misionierystė.
Dvasinis vedimas per žmones iš svečių kultūrų, religinį kelią, dvasinius mokymus, grindžiamus aukštaisiais Idealais, heroizmu, ir žmones, tikinčius tais Idealais.
Taisyklė paprasta: neįmanoma regėti liepsnojančio Dievo veido iš tikrųjų nepersikeitus, vadinasi, pakelyje nepalikus skorpiono išnaros ir netapus ereliu, kuris aukštyn į kalnus skrenda. Jeigu žmogus save vadina tikinčiu, tačiau jo tikėjimas nepadėjo jam išmokti atleisti, kontroliuoti savo negatyvių emocijų, žodžių ir veiksmų, taip pat atpažinti savo puikybės, dėl kurios daugelis nori vadintis dvasingais, taigi, jeigu jis netapo geresnis ir dar nepadarė skaudžių, lemiamų, bet būtinų savo gyvenimo sprendimų, jis dar negali tokiu vadintis.
Tikėjimas ir religija – tai du skirtingi dalykai. Antropoteosofijoje aiškinta, kad Tikėjimas – tai lyg medis, o religijos – jo vaisiai. Tai reiškia, kad kiekviena religija, kaip ir dvasinės kryptys, kurios nėra įvardytos religijomis, – tai atskiras Kelias į tą patį Vienatinį Kūrėją, visos Kūrinijos Šaltinį. Dėl to bet kurių religijų sekėjai gali būti vadinami religingais, tačiau dar ne dvasingais, nes dvasingumas – tai atsivėrimas dvasinės energijos pritekėjimui.
Kalbėta apie du kelius į Pažinimą: Proto kelią ir Širdies kelią.
Proto kelias veda per intelektą, o Širdies kelias neįmanomas be Tikėjimo Vienatiniu Kūrėju ir viskuo, kas su Juo susiję, todėl veda per Tikėjimą aukštųjų Idėjų veikimu bet kuriuose pasauliuose, taigi, ir žemiškajame. Proto keliu einantysis gali būti labai protingas, bet tiktai Širdies kelyje esantysis yra išmintingas, nes išmintis be atviros širdies neįmanoma.
Tačiau tiesa ta, kad kiekvienas žmogus gali tikėti tik tuo, ką pats pažįsta, ir tiek giliai, kiek giliai pažįsta savo tikėjimo objektą. Išminčiai žino, kad Tikėjimo negalima perduoti, nes jį kiekvienas turi pats iškentėti, išmokdamas visas Zodiako ženklų iki Šaulio pamokas. Jie žino apie Idealų, kaip dvasinio orientyro, svarbą tiems, kurie pradėjo Kelią minėtaisiais nematomais laiptais į Dangų ir yra ant jų. Vieni iš jų kalba apie tai ir bando savais būdais perduoti gilesnį pažinimą, o kiti nekalba, liepia tiesiog medituoti ir melstis. Jie žino, kad tiktai protui apsivalius, emocijoms rimstant nunyksta stabdančiosios abejonės, kurios trukdo priimti Tikėjimą į širdį. Kol protas neramus, o emocijos aktyvios, abejonės neišvengiamos, nes jas palaiko protas, dėl to Tikėjimas gali būti įsikalbėtas, bet neįsileistas į širdį.
Ryškesnės Šaulio savybės: idealizmas, aukštumų siekimas, teisingumas, patriotiškumas, didžiadvasiškumas, kilmingumas, humaniškumas, moralumas, filosofiškumas, intuityvumas, visapusiškumas, gebėjimas matyti visumą, panoraminį situacijos arba ko nors kito vaizdą, taikingumas, draugiškumas, nuoširdumas, dosnumas, polinkis padėti silpnesniesiems, tikslingumas, progresyvumas, optimizmas, entuziazmas, greitas užsidegimas, įsitikinimų tvirtumas, drąsa, atvirumas iki tiesmukumo, sakant, kas galvojama, impulsyvumas ir polinkis į kraštutinumus, pasiruošimas iššūkiui, gebėjimas greitai apsispręsti, uždegti kitus savo idėja, nebijojimas prisiimti atsakomybę už kolektyvus, visuomenę, poreikis keliauti, ugdyti intelektą, mokytis ir mokyti, atvesti kitus į savo tikėjimą ir pan.
Toks žmogus gerbia autoritetus ir hierarchiją. Jam svarbus autoritetingų žmonių įvertinimas. Būdingas polinkis į religingumą, laikant jį dvasingumu. Šauliui laisvė ir nepriklausomybė – svarbiausios vertybės, todėl jam nepatinka joks spaudimas. Šis fiziškai judrus ir protiškai aktyvus žmogus mėgsta pokyčius, turi daug planų ir idėjų.
Dėl savo pozityvaus ir filosofiško požiūrio Šaulys lengviau už kitus įveikia sunkumus. Jis nemoka meluoti ir nemėgsta melo, taip pat užsiimti smulkmenomis.
Dėl visų šių savybių toks žmogus pelno kitų pripažinimą, pagarbą ir gali tapti puikiu vadovu, lyderiu. Jis nenusiteikęs laukti sėkmės, pats ją kuria, dėl to gali įsukti plačią veiklą ir į ją įtraukti tuos, kuriems ji tinka.
Šauliui daug atveria kelionės po tolimas šalis ir pažintys su kitų kultūrų žmonėmis. Jam patinka aktyvus su pažinimu derinamas poilsis. Galima pagalba iš užsienio ir su juo susijusi veikla. Tokiam žmogui vertingas išsilavinimas, aukštojo mokslo diplomas, nors iš pradžių gali to nesuprasti. Būdingas polinkis keisti profesiją ir gyvenamąją vietą.
Šauliui reikia panašios pasaulėžiūros sutuoktinio, todėl galimos skyrybos dėl pasaulėžiūrų nesuderinamumo arba neatitikimo. Galima ne viena santuoka, jeigu iš karto nepavyksta tokio žmogaus rasti arba tuokiamasi ankstyvame amžiuje, kai pasaulėžiūra dar nesusiformavusi.
Gimusiajam Šaulio laiku reikėtų mokytis kantrybės, atsargumo, taupumo, stengtis nepriiminėti impulsyvių sprendimų, akcentuojantis į globalius dalykus, nepamiršti pamatyti, kas vyksta šalia.
Šiam žmogui būdingi kraštutinumai. Iš vienos pusės, jis aktyvus ir kartais net pernelyg optimistiškas, todėl atrodo apgaulingai stiprus, iš kitos pusės, lengvai pažeidžiamas dėl jautrios nervų sistemos ir su tuo susijusios nuotaikų kaitos. Iš vienos pusės, žmogus aktyviai demonstruoja užsidegimą įdomia idėja, iš kitos pusės, veikia neprognozuojamai: pasiduoda naujam impulsui arba atsitraukia dingus suinteresuotumui. Iš vienos pusės, Šaulys nori kitiems paaiškinti savo suprastą tiesą, iš kitos pusės, tą tiesą aktyviai perša arba net užsiima propaganda. Iš vienos pusės, jis ieško panašiai mąstančių žmonių rato, iš kitos pusės, jam reikia laisvės, nes jaučiasi suvaržytas net pasirinktuose ratuose.
Prastosios savybės: polinkis turėti išankstinį nusistatymą, kategoriškas teisuoliškumas, savo tiesos, religijos arba krypties piršimas ir primetimas kitiems. Intelektinis arba religinis fanatiškumas ir dogmatiškumas, kitatikių teisimas ir niekinimas, perdėtas kritiškumas kitaip mąstantiems žmonėms, ieškant jų trūkumų, bet nematant savųjų. Per ankstyvas mokytojavimas, įsikalbėta misionierystė, visų autoritetų atmetimas, laikant save aukščiau už visus. Nepagarba hierarchijai arba, atvirkščiai, pataikavimas jai dėl karjeros arba kitokios naudos. Piktnaudžiavimas įstatymais ir teisingumu, ypač turint valdžią arba autoritetą žmonių akyse. Intelektinių savybių ir racionalaus proto pervertinimas, atmetant viską, ko šis dar negali įrodyti. Žmonių vertinimas pagal turimus vardus, titulus, socialines funkcijas, priklausomybę hierarchinėms sistemoms, nematant žmogaus tikrosios vidinės kokybės. Dvasinių vertybių, perduodamų per įvairių religijų Dievo įsakymus, negerbimas, jų niekinimas arba iškreipimas. Piktnaudžiavimas dvasiniu autoritetu, kosminiais įstatymais, iškreiptai aiškinant dvasines tiesas, darant tai sąmoningai arba nesąmoningai dėl jų nesupratimo. Mokytojavimas, kurio motyvas – dvasinė savirealizacija, galimybė pragyventi, žinomumas, garbė ir pan. Konservatyvumas, fiksuojantis į senas tradicijas, tiesmukai jas suprantant, atmetant bet kokias naujoves, nepastebint žmonių susikurtų stabų, leidžiantis į tuščius ginčus dėl ritualinių ir pan. smulkmenų, taip nebepastebint esmės; būtent ši savybė atveria visas galimybes iškreipti dvasinius mokymus. Polinkis persistengti, neturėti takto ir saiko, išdidinti tai, ką norima pabrėžti. Dėl vidinės neramybės koncentracijos stoka, skubėjimas, nesugebėjimas analizuoti ir aiškiai formuluoti minčių, neatsargumas, plepumas.
Astrėja. Antropoteosofinė astrologija. I t., Saulė Šaulyje, p. 548-588