Visa matanti Dievo akis.
Pagrindinė tema – kryptingas tikslo siekimas, žinant jo prasmę. Pasiaukojamas darbas dėl aukštesniojo tikslo.
Pagrindiniai žodžiai – tikslas ir jo prasmė.
Stiprybės: tikslingumas, profesionalumas, ištvermingumas, organizuotumas, sistemingumas.
Silpnybės: konservatyvumas, kietumas, šaltumas.
Požiūris – realistinis.
Aukščiausioji programa – profesionalumas, žinant savo darbo prasmę kitiems. Pasirinktos Idėjos, kaip aukštesniojo tikslo, įgyvendinimas, suformuojant aiškią ir praktišką vertybių sistemą. Žmonių vedimas į aukštesnįjį tikslą ir visiškas atsidavimas jam, o jeigu reikia, ir pasiaukojimas.
Dvasinis vedimas veriasi pamažu atsiduodant aukštesniesiems tikslams ir kryptingai veikiant dėl kitų.
Tas, kurio aviniškas egoizmas mažėja, kuris Jautyje išmoko susikurti energiją, todėl ir kitų susikurtąją gerbia ir vertina, Dvyniuose tiesiogiai su kitais bendrauja, dėl to savo tėvus gerbia, gražią šeimą sukuria, savo tautos paveldu džiaugiasi ir tradicijas puoselėja. Tokiam žmogui pamatinės vertybės tampa vidiniu stuburu, todėl jo neveikia jokios manipuliacijos vertybėmis. Koks žmogaus vertybinis pamatas, tokie ir jo tikslai, kitaip tariant, žmogaus tikslai priklauso nuo jo vertybinio pamato. Pamatines vertybes puoselėjantis žmogus iš pradžių gyvena galvodamas apie savo šeimą, vėliau pradeda galvoti ir apie tautą, valstybę, nes jo šeima joje gyvena. Įvairiose senose istorijose pasakojama, kaip vyras, gindamas arba gelbėdamas artimuosius, įsisuka į įvykių verpetą, ima kovoti už tėvynę, jos žmones ir karžygiu tampa. Taigi, kai žmogui pradeda skaudėti ne vien dėl savųjų bėdų, bet ir dėl šalies problemų, jis nebegali visko stebėti iš šono, todėl įsitraukia į aktyvią visuomeninę arba kitokią veiklą ir taip pamažu įsilieja į kolektyvinės sąmonės srautus. Aktyviai veikdamas žmogus savo Paskirtį supranta ir ima ją sąmoningai vykdyti.
Kolektyvinėje sąmonėje rasite visų asmenų, šeimų, genčių, tautų, rasių, karalysčių, stichijų ir pasaulių sąmones. Taigi, joje – visa įmanomų sąmonių įvairovė.
Žmogus, kaip egoistiškas vienetas, mokosi įeiti į tą sąmonę pamažu. Pirmasis rimtas bandymas tai padaryti – per šio įsikūnijimo šeimą, kurioje kiekvienas patiria individualių iššūkių savo egoistiškam vienetui. Labai egoistiški subjektai visą gyvenimą mokosi savąsias pamokas, kol išmoksta priimti savo tėvus, atleisti, padėkoti ir pan. Tokių Paskirtis dažnai susijusi su šeima arba kuriuo nors iš jos narių. Nuo tų pamokų neįmanoma pabėgti, tačiau žmogus visada linkęs bėgti nuo to, ką būtiniausiai reikia spręsti, nes su tuo susijusios problemos didžiausios. Mažai yra tų, kurie pirmiau atlieka nemaloniausius darbus, o tada imasi malonesnių. Jie greičiau eina ir vystosi už tuos, kurie bando pasprukti nuo sunkių darbų arba nori juos perleisti, primesti kitiems.
Šeima – pamatas ir atsispyrimo vieta, nuo kurios pradedama kilti. Taigi, nuo Vėžio temos supratimo tiesiogiai priklauso viso žmogaus gyvenimo rezultatas, išreikštas per Ožiaragį.
Ryškesnės Ožiaragio savybės: kantrumas, ištvermingumas, pastovumas, nuoseklumas, konkretumas, tikslingumas, koncentravimasis į tikslą ir metodiškas jo siekimas, mokėjimas išlaukti, meilė tvarkai, vidinė disciplina, sistemingumas, polinkis apsidrausti ir su tuo susijęs atsargumas, taupumas, praktiškumas, atsakingumas, organizuotumas, savarankiškumo ir nepriklausomybės poreikis, šaltas, grėsmes ir sėkmes apskaičiuojantis protas, noras būti įvertintam, diplomatiškumas, ištikimybė, kuklumas, ramus nuoširdumas, derantis su uždarumu, vengimas rodyti savo jausmus, polinkis į vienatvę.
Šiam žmogui būdinga orientavimasis į naudą, pasitelkiant savo racionaliai praktišką intuiciją, poreikis apsirūpinti pačiam ir aprūpinti savo šeimą, kad būtų galima likti nepriklausomam. Ožiaragis laikosi požiūrio, kad kiekvienas pats turi kurti savo gyvenimą.
Jaunystėje toks žmogus gali atrodyti vyresnis, nei yra iš tikrųjų, ir gali būti linkęs bendrauti su vyresniais žmonėmis, o senatvėje – jaunesnis ir bendrauti su jaunesniais.
Ožiaragis išjuda lėtai, viską apmąstydamas ir pasverdamas, tačiau pajudėjęs eina su didele kliūtis įveikiančia jėga. Harmoningas Ožiaragis moka vertinti savo ir kitų laiką ir gerai jame orientuojasi. Toks žmogus gali tam tikrą laiką kaupti energiją, kad panaudotų ją vėliau. Jam patinka svetimos paslaptys, bet savųjų stengiasi neišduoti.
Santuokoje galimos problemos dėl nepasitikėjimo ir pavydo, kylančio dėl per didelio prisirišimo prie partnerio ir noro jį kontroliuoti arba valdyti.
Dvasiškai brandus Ožiaragis dvasinius tikslus įgyvendina praktiškai. Jis tarnauja ne tik savo šeimai, bet ir šaliai, ir dar plačiau, vykdo svarbius žmonijos evoliucijai uždavinius, todėl per jį gali reikštis kosminių principų veikimas. Galimas asketiškumas. Tai rimtas vadovas, mokytojas, mąstytojas.
Kalbant apie prastąsias savybes, Ožiaragis gali būti išskirtinių ambicijų turintis, bet kokia kaina valdžios siekiantis diktatorius. Jam gali būti būdinga kietumas, žiaurumas, sadistiškumas, dogmatiškumas, fanatiškumas, kietakaktiškas užsispyrimas, kategoriškas vertinimas, savanaudiškumas, materialistiškumas iki daiktiškumo, didelė garbėtroška, konservatyvumas, formalumas, kaprizingumas, įtarumas. Galimas polinkis į pesimizmą, niūrumą, depresiją.
Astrėja. Antropoteosofinė astrologija. I t., Saulė Ožiaragyje, p. 589-618