Žaižaruojantis Dievo veidas.
Pagrindinė Liūto tema – Meilės atidavimas kitiems.
Pagrindinis žodis – kūryba.
Stiprybės: kilnumas, kūrybingumas, optimistiškumas, autoritetingumas.
Silpnybės: puikybė, pasipūtimas, autokratiškumas, pompastiškumas.
Požiūris – priklauso nuo jutiminio įspūdžio.
Aukščiausioji programa – savo talentų išugdymas ir pagalba kitiems juos ugdantis. Saviraiška per Meilės atidavimą kitiems ir kūrybą. Valdžios kaip didžiausios atsakomybės prisiėmimas ne dėl ambicijų patenkinimo, o dėl kitų žmonių gerovės ir jų sielų evoliucijos.
Dvasinis vedimas per atsivėrimą Meilei, jos atidavimą kitiems, nieko nelaukiant mainais, ir per išgyvenamos Meilės kokybės inicijuotą kūrybą.
Tai laikas, kai minėtasis daigas užaugo ir tapo tuo, kuo turėjo tapti. Iš jo išaugo tai, kas turėjo išaugti. Ne tik išaugo, bet ir sužydėjo. Taigi, šis metas – tai augalų žydėjimo metas. Vaisiai bus vėliau. Tačiau iš kai kurių žiedų nebūna vaisių. Yra ir nuodingų augalų, nors jų žiedai gali būti labai gražūs. Vadinasi, išorinis grožis ne visada nusako gražų turinį. Dėl to ir sakoma, kad pažinsi pagal vaisius, kurie Mergelės laiku mezgasi ir auga.
Yra Liūtų, kuriems svarbiausia – išorinė jų gyvenimo pusė, todėl jie gyvenime nuolatos vaidina pačių pasirinktus vaidmenis ir kaukėmis dangstosi. Jie nenori matyti savo silpnybių ir ydų arba nedrįsta jų pripažinti, nes bijo, kad jos jų išoriniam blizgesiui nepakenktų. Tokie žmonės visiškai pasineria į gyvenimo spektaklį, nebeskiria jo nuo realaus gyvenimo, dėl to dramatiškai reaguoja į viską, kas paliečia jų personažą, įtraukia į savo reakcijas visus, esančius aplinkui, sukuria ypatingas dramas, kurių režisieriais patys ir tampa.
Yra maža dalelė Liūtų, kurie išdrįso pažinti savo silpnybes ir stiprybes realiai. Jie dirba su savimi ir vis giliau į savo vidų įeina, kartu išorėje veikia, tačiau jau kitaip, vadinasi, iš savo vidaus. Šie žmonės mato gyvenimo spektaklį, bet savo prisiimtus vaidmenis ir jų nulemtas kaukes žinodami nelaiko jų savimi Tikruoju, sąmoningai dalyvauja tame spektaklyje tiek, kiek patys pasirenka, ir neleidžia, kad dramatiškos reakcijos į žaidimą įtrauktų.
Iš viso to galite suprasti, kodėl visiems, gimusiems Saulei esant Liūte, anksčiau ar vėliau būtinas Esminis Pasirinkimas tarp dviejų karalienių: Meilės ir Puikybės.
Tik tas, kuris visų ankstesnių Zodiako ženklų pamokas išgyveno ir išmoko, atsiveria Meilei ir iš jos srūvančiai kūrybai. <…>. Toks žmogus kitų viltį palaiko net sunkiausiose situacijose ir skatina ne tik Dievu pasikliauti, tačiau ir patiems visas savo jėgas sukaupus veikti. Jis žadina bet kurio žmogaus vidinę stiprybę, įkvepia savo darbais, žodžiais, gyvenimu ir tampa stiprybės, kurią suteikia Meilė, pavyzdžiu.
Taigi, bet kokia kūryba priklauso nuo kūrėjo vidinio potencialo švaros: jeigu vidus švarus, tokia bus ir kūryba, jeigu nešvarus – kitokia.
Menas turi sužadinti harmonijos poreikį, atgaivinti širdį, praskaidrinti protą. Tikras kūrėjas niekaip nesipuikuoja, jis nuolatos kuria ir Dvasios įkvėptą kitų kūrybą vertina ir gerbia. Žmogaus talentą atpažinęs, jis skatins tą žmogų savo talentą ugdyti ir realizuoti, kartu primins apie darbą, nes be jo bet kuris talentas gali nuvysti.
Ryškesnės Liūto savybės: drąsumas, bebaimiškumas, išdidumas, kilnumas, didžiadvasiškumas, dosnumas, garbingumas, optimistiškumas, sveikas humoro jausmas, polinkis ieškoti teisybės, globoti kitus ir juos užtarti, padėti silpnesniesiems ir tarnauti aukštiesiems idealams, dalytis su kitais tuo, ką turi, skatinti kitų žmonių sugebėjimus ir talentus.
Tokiam žmogui norisi pateisinti sau svarbių žmonių pasitikėjimą. Jis geba daryti įtaką jį supančio visuomeninio rato nuomonei.
Tai kūrybingas, savarankiškas, sąžiningas, entuziastingas, įgimtų organizacinių sugebėjimų turintis žmogus. Jis sau kelia aukštus tikslus ir yra įsitikinęs, kad jam skirta nuveikti didelius dalykus. Yra tokių žmonių, kurie tuos tikslus sužino anksti.
Liūtui svarbūs namai ir asmeninė nepriklausomybė. Jis žino, kaip sudaryti norimą įspūdį, moka sužavėti tuos, kam nori patikti. Šiam žmogui norisi, kad visi galvotų tiktai apie jį. Jeigu autoritetas blunka arba nepripažįstamas, atsiranda inercija ir abejingumas.
Tai žmogus, kuris nemuša priešininkui žemiau juostos. Jį nugalėjęs Liūtas elgiasi didžiadvasiškai, tačiau pats nugalėtas neatsisako tolesnės kovos.
Daugelis Liūtų mėgsta prabangą, didelius namus, gerus daiktus ir blizgesį. Tačiau tokiam žmogui būdinga dramatiškai perdėti kalbant apie savo jausmus, pagalbą, save ir viską, kas su juo susiję, ypač jeigu Saulė silpna arba pažeista. Tada jo įsivaizdavimai, kad daro didelius dalykus arba atlieka žygdarbius, lieka tik sapnais, o gražūs žodžiai ir šūkiai virsta propaganda ir išoriniu gražiu fasadu, slepiančiu tuštumą.
Galimas dvasingumo poreikis, ekstrasensoriniai sugebėjimai.
Neharmoningam Liūtui būdinga perdėtas pasipūtimas ir išdidumas, autokratiškumas, nenoras laikytis visiems bendros tvarkos, išskirtinumo jausmas, intelektinė arba dvasinė puikybė, aštrumas ir nesiskaitymas su tais, kurie užima žemesnę socialinę padėtį, polinkis išnaudoti kitus, savanaudiškumas, polinkis pasirodyti, pagyrūniškumas, didžiavimasis savo kilme arba padėtimi, išlaidumas, manieringumas, pompastiškumas, imlumas pataikavimui, siekimas kitų, ypač gerbiamų žmonių, dėmesio, išorinio blizgesio, titulų, vardų, socialinių apdovanojimų, padėties, scenos poreikis ir pan.
Astrėja. Antropoteosofinė astrologija. I t., Saulė Liūte, p. 401-430