Dirbančiojo Dievo veidas.
Pagrindinė Jaučio tema – saugumas savyje, vertybės.
Pagrindiniai žodžiai: turėjimas, vertybės.
Stiprybės: kryptingas darbingumas, praktiškumas, stabilumas.
Silpnybė: tingumas.
Požiūris: materialistinis.
Aukščiausioji programa – materijos sudvasinimas, jos formas užpildant dvasiniu turiniu. Dvasios ir materijos pusiausvyra. Amžinųjų dvasinių vertybių įžeminimas, perteikiant jas kitiems.
Dvasinis vedimas prasideda pamažu, nuosekliai, sistemingai gyvenant ir dirbant, orientuojantis į dvasines vertybes.
Jaučio laikas tuoj po Avino seka. Tai reiškia, kad Avino paleistą Dieviškąjį impulsą, kaip Dieviškojo grūdo dalį, Jautis pasodina Žemės dirvoje ir jis pradeda joje bręsti. Minėta, kad neužtenka Kosminės ugnies impulsą perimti. Tas, kuris perėmė, pats turi jį ir įtvirtinti savo darbais, nes neįžemintas impulsas vėl skaidosi lyg nebūtų nebuvęs. Vadinasi, kad Dieviškasis impulsas veiktų, svarbu dieviškąją energiją įtvirtinti per žemiškuosius darbus, atliekamus žmonių rankomis.
Jautiskruopščiai surinktą impulso jėgą sėja į dirvą, dėl to gali būti vadinamas sėjėju. Tačiau prieš tai jis būtinai tą dirvą pasiruošia, t. y. išravi ir išvalo senas šiukšles. Vienos dirvos daugiau apleistos, kitos – švaresnės. Dirvą, kurią Jautis ruošia ir kurioje sėja, nusako gimimo horoskopo Saulės užimamas būstas. Ją pasiruošęs, jis turi sulaukti tinkamo laiko, kad įdėtų į Žemę sėklą ir kad toji prigytų, todėl dirva turi po žiemos šalčių atšilti. Tačiau labai svarbi ir sėklos kokybė, dėl to sėjėjas dar turi sėklas atrinkti, galbūt jas sudaiginti ir tik tada į paruoštą dirvą perkelti.
Tuo laiku gimę žmonės kloja ateities pamatus visiems ženklams, prieinamą energiją įžemindami konkrečiais darbais, kuriuos laiko savais. Apie tai byloja senovinis jaučio simbolis – žmogus su akmeniu arba plyta kairėje rankoje ir kūju dešinėje rankoje. Jautis – tai tobulas gyvenimo architektas, kuriantis savo gyvenimą ir padedantis tai daryti kitiems, taip pat patikimus, ilgaamžius, saugius ir būtinai prasmę ateičiai turinčius objektus arba dalykus. Jis mato formas taip, kaip kiti nemato, kartu regi tuos, kurie tomis formomis naudosis, dėl to jo kuriami projektai labai apgalvoti, vartotojo patogumui pritaikyti, sukurti naudojant natūralias medžiagas. Tai subtilus klasikinis stilius, harmoningai suderintas su aplinka ir laikmečiu. Jautis kuria fundamentaliai, nori, kad tie, kurie naudosis jo darbais, mėgautųsi patogumais ir džiaugtųsi, būtų patenkinti. Jis patiria ypač didelį kūrybinį įkvėpimą, kai jam suteikiama kūrybos laisvė: kuria taip, kad pačiam patiktų, ir tikisi, kad tada patiks ir tiems, kurie jo kūriniais naudosis.
Geram supratingam Jaučiui visada ir visur rūpi kokybė. Taigi, šiam ženklui vertybių tema svarbiausia. Vertybės visados yra pamatas to, kas ant jo statoma. Tos vertybės Jaučiui, kaip pasyviam moteriškajam Veneros valdomam ženklui, yra harmonija, taika, tikrumas, patikimumas, saugumas. Žinoma, skirtingų sąmoningumo lygmenų Jaučiai tas vertybes supranta kiek kitaip, nes turi skirtingus gyvenimo tikslus ir skirtingai prasmę mato.
Pirmasis kiekvienos stichijos ženklas visada turi stipriausią jos energiją, dėl to Jautis, kaip pirmasis žemės stichijos ženklas, laikomas vaisingiausiu, darbingiausiu ir turinčiu didžiausią ištvermę. Jis – lyg pati Motina Gėja, nešiojanti, gimdanti, maitinanti, sauganti ir prižiūrinti vaikus, kad šie būtų sveiki, laimingi ir būtinai pamaitinti. Jis puikiai mokosi iš gamtos ir gauna iš jos energinę įkrovą, ypač Jaučio laiku.
Jaučio valdovė Venera suteikia žmogui žavingą natūrą, menišką prigimtį, sugebėjimą jausti saiką, diplomatiškumo ir jautrumo kito skausmui. Šiam jautriam, seksualiam ir romantiškam žmogui labai svarbi meilė, dėl to daugelis autorių teigia, kad tikras Jautis – tai mylintis arba bent jau įsimylėjęs Jautis, nesvarbu, ar ta meilė turi atsaką.
Venera apdovanoja jį dideliu kūrybingumu, ypatinga grožio, harmonijos, žmogaus ir gamtos dermės pajauta, kuri lemia gerą skonį ir padeda kurti harmoningas formas aplinkoje, architektūroje, mene, drabužių dizaine. Tokiam žmogui svarbu, kad gražus vidinis pasaulis derėtų su gražia harmoninga išore, dėl to jis nesupranta apsileidusių menininkų ir dvasios ieškotojų. Jis mėgsta meną, ypač muziką, poeziją, ir viską, kas jam gražu. Dažnas Jautis apdovanotas gera klausa ir melodingu balsu. Deja, meilė patogumams gali jį paversti išlepusiu tinginiu.
Jaučio Evoliucijos Kelias veda per dvasios ir materijos pusiausvyrą. Susivokusio Jaučio paskirtis – Dieviškąjį impulsą įžeminti. Norint tai padaryti, reikia atitikti dvasinių pasaulių švarą, dėl to vidinė švara ir kokybė tampa būtinąja sąlyga tokio žmogaus gyvenime ir darbuose.
Ryškesnės Jaučio savybės: melancholiškumas, pastovumas, ramumas, taikingumas. Jautis įsibanguoja lėtai, viską apgalvoja, mokosi iš patirties, tikrina ir tyrinėja, pradžioje niekuo nepasitiki, tačiau pasirinkęs kryptį juda patikimai, kryptingai ir nuosekliai. Jis labai darbingas, kruopštus, stropus ir būtinai užbaigia pradėtus darbus.
Toks žmogus nesišvaisto pažadais, nes įpratęs atsakingai juos tesėti, todėl prieš žadėdamas pragmatiškai ir realiai pasveria savo galimybes, įsivertina sugebėjimus. Jautis nelaukia, kad kas nors kitas už jį nudirbtų darbus, pats jų imasi su jam būdingu kryptingu užsispyrimu. Šis žmogus moka dirbti, bet moka ir ilsėtis. Kadangi pats taip elgiasi, to paties tikisi ir iš kitų, todėl jam sunku suprasti žmones, kurie aistringai ką nors pažadėję to pažado netesi ir jų prisiimtą darbą tenka atlikti kitiems. Jis retai tokiems žmonėms priekaištauja, nes laiko tai tuščiu burnos aušinimu, linkęs pats kito neatliktą darbą padaryti, tačiau kitą kartą vargu ar su tokiu žmogumi prasidės. Jautis labiausiai nemėgsta tuščiakalbių tinginių, vengia prasidėti su tais, kurie laukia raginimo, nes, jo manymu, tai – laiko švaistymas. Gerą darbo kokybę jis laiko savaime suprantamu dalyku, dėl to prisiimtą darbą stengiasi atlikti kiek galėdamas kokybiškiau ir nelaukia pagyrimo, nors būtų malonu jį išgirsti. Dėl šios priežasties ir pats nesišvaisto pagyrimais. Vadinasi, iš savęs reikalaudamas kokybės, toks žmogus tyliai arba garsiai jos reikalauja ir iš kitų, mano, kad kitaip ir negali būti. Pats būdamas patikimas, jis to paties tikisi ir iš kitų, dirbdamas atsakingai yra įsitikinęs, kad ir kiti turi stiprų atsakomybės jausmą. Taip matuodamas kitus savo masteliais, Jautis dažnai nudega ir nusivilia, tačiau jeigu žmogus pažada pasitaisyti, vėl juo patiki ir suteikia naują progą. Taip elgtis jį skatina Venera – šio ženklo valdovė. Bet žinodamas savo polinkį tikėti kitais ir jų gerais ketinimais, Jautis ilgainiui tampa labai atsargus, per arti neprisileidžia darbuose nepatikrintų žmonių. Jo pasitikėjimą galima užsitarnauti ne žodžiais ir pažadais, o tik per laiką įrodytu patikimumu ir atsakingu kokybišku darbu. Taigi, Jautis patiki ne žodžiais, o kitų darbais. Jeigu kam nors pavyko įgyti jo pasitikėjimą, jis tampa atlaidus lyg gera motina arba tėvas, daug kartų atleidžia už padarytas klaidas ir įvairias blogybes, pats dėl jų galbūt išgyvena labiau, nes yra labai sentimentalus ir jautrus. Tačiau ir Jaučio kantrybė baigiasi, jeigu žmogus niekaip nepasimoko iš savo klaidų ir vis atviriau piktnaudžiauja jo pasitikėjimu. Jis ne kartą perspėja tokį žmogų, bet jeigu pokyčių nėra, o situacija tik blogėja, labai rimtai viską apgalvojęs, negrįžtamai ir negailestingai išbraukia jį iš savo gyvenimo, uždaro jam kelius atgal.
Teisingai gyvenančio Jaučio sėjėjo gyvenimas pamažu gerėja, dėl to jo pabaigoje šis žmogus turi ir turto, ir išminties, kuria mielai dalijasi su tais, kuriuos laiko patikimais arba kuriems nusprendžia padėti. Nieko nesėjantis Jautis – tingus, pasipūtęs, kitų gerumą ir pinigus išnaudojantis individas. Jo laukia vienatvė ir nesėkmės.
Astrėja. Antropoteosofinė astrologija. I t., Saulė Jautyje, p. 315-339