Straipsnis publikuotas žurnale „RAKTAS” Nr.1, 2026 sausis – vasaris
Straipsnyje kalbama apie astrologijos mokymąsi ir ką gali suteikti šios, vienos seniausių pažinimo sistemų studijos. Savo mintimis apie tai dalijasi Antropoteosofinės astrologijos asociacijos narės – astrologės LINA AŽUBALIENĖ, KATAŽYNA LABANIENĖ ir INDRĖ KUNAIKIENĖ.
Pradžioje norime prisistatyti. Mes visos atėjome į astrologiją iš gana skirtingų profesinių kontekstų. Skaitytojams turbūt įdomu būtų išgirsti, kodėl turėdamos normalias stabilias profesijas, vis tik pasukome gana prieštaringai vertinamos astrologijos keliu su perspektyva, kad kažkada tai galbūt net taps profesija. Kas nutiko? Išsisėmėme savo veiklose, pritrūko prasmės, netenkino ar tiesiog nusibodo tradicinis darbas?
Lina: Esu chemikė, kelis dešimtmečius dirbusi laboratorijose. Kartais pajuokauju prisistatydama, kad truputį esu ir alchemikė, bet ne išorinio, o savo „vidinio aukso“ ieškotoja. Pirmasis mano prisilietimas prie astrologijos įvyko dar vaikystėje, kai mamos spintoje radau spausdinimo mašinėle surinktus tekstus apie Zodiako ženklus. Jie domino, tad vis pavartydavau, paskaitinėdavau.
Kitas kartas buvo, kai gyvenimiškų sunkumų prislėgta, nuėjau į konsultaciją pas astrologę Audronę Ilgevičienę-Astrėją. Ši konsultacija man buvo tokia naudinga ir svarbi, kad po kiek laiko, sužinojusi apie vykstantį astrologijos studijų kursą, nedvejodama įstojau. Taigi, 2008 m, rudenį prasidėjo astrologijos studijos ir gilus savęs pažinimo laikas bei patys rimčiausi pokyčiai. Jas baigusi po septynerių metų įstojau į Antropoteosofinės astrologijos asociaciją.
Nors širdis visada žinojo, kad astrologija yra mano kelias, perėjimas į vis aktyvesnę ir atviresnę astrologinę veiklą užtruko. Visuomenės požiūris į šią profesiją nėra paprastas, vienareikšmis, galbūt, net sakyčiau, iš vienos pusės gana paviršutiniškas, iš kitos – kategoriškai neigiantis. Todėl man pačiai teko paieškoti tų raktinių žodžių, sakinių ir atsakymų į labai nepatogius klausimus apie astrologiją, astrologo profesiją ir užsiauginti vidinį užtikrintumą dėl to, ką ir kodėl darau.
Dabar, nors astrologija yra vienas iš kelių mano užsiėmimų, mane lydi vis didėjantis vidinis poreikis žiniomis ir patirtimis dalintis su kitais žmonėmis juos konsultuojant – tą ir darau.
Katažyna: Esu psichologė, socialinių mokslų dr., šiuo metu dirbu privačioje konsultacinėje praktikoje. Astrologijos sąvokos mane lydėjo nuo vaikystės, man augant jos buvo tarsi „fone“ ir matyt natūraliai „įaugo į kraują“, nes mano mama šiek tiek domėjosi astrologija. Deja, mano vaikystė ir paauglystė nebuvo iš lengvųjų, turėjau nemažai skausmingų ir traumuojančių patirčių. Pabaigusi krikščionišką gimnaziją pasirinkau psichologijos studijas, nes visada buvau linkusi į introspekciją, mane labai domino vidinis žmogaus pasaulis, traukė egzistenciniai klausimai, be to, ieškojau būdų tvarkytis su savo vidinėmis problemomis.
Indrė: Mano kelias prasidėjo ne nuo astrologijos, o pradžioje vis tik labiau nuo astronomijos. Mano tėtis buvo didelis astronomijos entuziastas, turėjo sukaupęs gausybę astronominių, mokslinės fantastikos knygų, kurias vaikystėje labai mėgau skaityti. Kartu su tėčiu per teleskopą stebėdavome dangų.
Vėliau, prasidėjus paauglystės iššūkiams, atsirado susidomėjimas žmogaus prigimtį ir psichinius reiškinius nagrinėjančia literatūra, tarp jų – ir astrologija. Jaunystėje tuo domėjausi labai aistringai, gaudžiau kiekvieną knygą ir seminarą, kurių tuo metu dar nebuvo tiek daug. Todėl man pačiai kelia nuostabą, kaip profesine prasme nuėjau labiau konservatyvia linkme. Vis tik, atidirbus apie 10 metų vertėja, spyruoklė atšoko – grįžau prie to, kas nuo pat mažens man buvo įdomu. Tad savo atvejo nevadinčiau netikėtumu, o daugiau dėsningumu.
Astrologijos studijos mane rimtai įtraukė ir vėliau nulėmė ir mano profesinio kelio pokyčius. Jas baigusi apsisprendžiau visiškai pereiti į astrologinę praktiką. Ir jau 10 metų kasdien dirbu šioje srityje.
Kodėl susidomėjome būtent Anstropoteosofine astrologija ir pasirinkome šią kryptį?
Indrė: Mes baigėme tuos pačius antropoteosofinės astrologijos mokymus – mudvi su Lina prieš 10 metų, o Katažyna su antruoju kursu prieš tris metus. Ne kartą esu uždavusi sau klausimą: ar būčiau astrologijoje, jei ne ši mokykla? Nežinau, turbūt ne. Savo laiku ieškojau kur mokytis, bandžiau tą daryti ir savarankiškai, bet greitai supratau, kad tai nebus taip paprasta – astrologija yra pakankamai sudėtingas mokslas. Nusprendus pradėti paieškas užsienyje, kaip tik tuo metu Vilniuje pasirodė Audronės Ilgevičienės-Astrėjos skelbimas apie planuojamas 7 metų astrologijos studijas. Nustebino trukmė, nes tuo metu tai tikrai nebuvo įprasta, kaip, beje, ir dabar. Buvau skaičiusi keletą šių mokymų autorės knygų, kurios gana smarkiai skyrėsi nuo visos kitos to meto populiariosios astrologinės literatūros. Jos man paliko didelį įspūdį, tad netrukus apsisprendžiau.
Norintiems studijuoti teko praeiti tam tikrą atranką, kur vienas iš reikalavimų – aukštojo mokslo diplomas. Ir, mano nuostabai, kai kurie jaunuoliai, neturėję reikiamo išsilavinimo, stojo į universitetą tam, kad galėtų vienu metu mokytis ir astrologijos. Dabar, praėjus nemažai laiko po studijų baigimo, vis tik matau, kad daugumą į šias studijas atveda ne tiek pati astrologija, kiek pasaulėžiūrinė kryptis – galimybė pažinti save per šį platų kontekstą. Be abejonės, astrologijos Mokytojo asmenybė, jo profesionalumas ir autoritetas yra kiekvienos mokyklos pagrindinis traukos centras. Mūsų atvejis ne išimtis.
Katažyna: Studijuodama psichologiją kaip pasirenkamuosius dalykus lankiau įvairias filosofijos paskaitas, nors tarp psichologijos studentų jos toli gražu nebuvo populiarios. Visgi vieną didžiausių įtakų studijų metais man padarė būtent filosofijos istorijos kursas, po kurio pajutau aiškų poreikį atrasti man tinkančią pasaulėžiūrą. Į rankas pateko Astrėjos knygos, pradėjusi jas skaityti supratau, kad tai ir yra ta pasaulėžiūra, kurios ieškojau, nes ji nesupriešina ar atskiria, kaip šiandien įprasta, bet apjungia skirtingas žmogaus vidinį pasaulį tyrinėjančias sritis: psichologiją, filosofiją, dvasinių mokymų išmintį, astrologiją. Taigi, integruoja racionalų, mokslinį ir intuityvų, racionalų protą pranokstantį pažinimą. Supratau, kad noriu gilintis į tai toliau. Tad, sužinojusi apie naujo antropoteosofinės astrologijos kurso priėmimą, nedvejodama užpildžiau stojimo anketą. Tokiu būdu 2015 m. prasidėjo mano kelionė į gilesnį savęs ir pasaulio pažinimą, kuri tęsiasi iki šiol.
Į rankas pateko Astrėjos knygos, pradėjusi jas skaityti supratau, kad tai ir yra ta pasaulėžiūra, kurios ieškojau.
Kuo pasižymi Antropoteosofinė astrologija?
Astrologija čia naudojama ne kaip prognozavimo ar likimo spėjimo įrankis, o daugiau kaip vidinės raidos žemėlapis, padedantis pažinti žmogaus vidinę struktūrą ir jo santykį su kosmine tvarka. Remiantis dangiškaisiais ciklais ši astrologija gilinasi į žmogaus sąmonėjimo procesą, jo vystymosi (evoliucijos) galimybes. Taigi šioje kryptyje astrologinė technika, skaičiavimo metodikos yra antraeilis dalykas, o didesnė svarba teikiama filosofijai, pasaulėžiūrai – moralinių, dvasinių bei etinių vertybių sistemai.
Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, ką išskirtumėte kaip svarbiausius dalykus astrologijos studijų procese? Kas yra tie pagrindiniai akcentai?
Lina: Astrologijos studijas sudarė teorinė ir praktinė dalys. Teorinės žinios buvo įgyjamos visų studijų metu, gilinantis į daugybę rekomenduotų autorių knygų ir studijų vadovės pateiktą medžiagą, viską konspektuojant ranka. Jokių nuotolinių paskaitų – visos studijos vyko tik gyvai. Mokėmės patys skaičiuoti astrologinius duomenis, ranka braižyti horoskopus.
Tačiau buvo dar viena svarbi dedamoji – tai darbas su savimi. Studijų metu teko atpažinti ir pripažinti giliausius savo vidinius slėpinius, apie kurių buvimą nė nenutuokiau. Teko imtis sunkaus kasdienio darbo keičiant vienas, visiškai nepatinkančias, net nuviliančias savybes, kitomis. Tai lėtas, daug kantrybės, atkaklumo ir nuolankumo reikalaujantis darbas. Šiame astrologijos studijų, savęs pažinimo ir pokyčių kelyje palaikė ir lydėjo mūsų mokytojai. Vienas vedė per astrologijos gelmes, kitas mokė per praktinės tarnystės darbus, o abudu kartu įkvėpė savo gyvenimo pavyzdžiu. Didelė pagarba ir padėka jiems – Audonei ir Petrui Ilgevičiams.
Katažyna: Pagrindinis astrologo (kaip, beje, ir psichologo ar psichoterapeuto) darbo instrumentas yra jis pats, todėl nuo pat pirmo kurso buvome skatinami sistemingai ir nuosekliai dirbti su savimi, t. y. užsiimti savistaba (rašyti dienoraštį, analizuoti kasdienes situacijas ir savo reakcijas jose, keisti nepatinkančias reakcijas, mąstymo programas, savybes ir įpročius kitokiais), melstis širdžiai artimomis maldomis, praktikuoti pasirinktas praktikas ir dalį savo laiko skirti tarnystei, t. y. neatlygintiniems visuomenei naudingiems darbams. Tie, kas darėme tai nuoširdžiai, – keitėmės. Augo mūsų sąmoningumas, t. y. gebėjimas matyti situacijas ir įvykius plačiau, lyg iš paukščio skrydžio, rimo emocinės reakcijos, vis nuoširdesnis darėsi bendravimas ir tarpusavio santykiai. Vis aiškiau pradėjome matyti tikruosius save – pažinome savo stipriąsias ir silpnąsias puses, gerąsias ir prastąsias savybes, kai kurie užčiuopė savo tikrąjį pašaukimą ir ėmė vystyti tą veiklos sritį. Visa tai buvo reikalinga tam, kad patys patirtume, ką reiškia keisti save ir savo gyvenimą, kad vėliau galėtume padėti tai daryti kitiems žmonėms, kurie kreipsis į mus konsultacijos.
Kitas svarbus dalykas, kurį studijų metu buvome skatinami patirti „savo kailiu“, yra tas, kad astrologijos simboliai (Zodiako ženklai, planetos) turi daug sluoksnių arba lygmenų, ir tik nuo žmogaus vidinės kokybės ir sąmoningumo priklauso, kuris lygmuo pasireikš jo gyvenime, kurį sluoksnį jis sugebės užčiuopti ir „atrakinti“. Todėl kiekvienai planetai patirti ir išgyventi turėdavome mažiausiai po du mėnesius. Visas šis procesas iš esmės keitė mano požiūrį į astrologiją, suprantant, kad tai nėra įprastas, akademinis, bet sakralus, okultinis mokslas.
Indrė: Vienareikšmiškai, kaip svarbiausią dalyką išskirčiau paties studijuojančiojo savęs pažinimą ir vidinius pokyčius. Astrologas pirmiausia turi mokytis GIRDĖTI planetas ir dangiškuosius ritmus, kaip tai realizuojasi kasdienybėje, bet ypač žmogų, tą, kuris pas jį ateina. Tai nėra paprasta. Ši kokybė reikalauja nuolatinio budrumo ir vidinio darbo, kadangi sunkiausia šiais laikais turbūt yra girdėti. Mus nuolat lydi milžiniški informacijos srautai ir visame tame išlaikyti jautrią klausą tikrai yra nemenkas iššūkis. Turime nepasiklysti informacijos srautuose, išmokti juose atsirinkti. Taip pat apsivalyti, nes mūsų galvose kiekvieną dieną nusėda visko labai daug, tame tarpe ir to, kas mus apsunkina. Taigi, ir mūsų studijose – tai buvo ir yra svarbiausias akcentas. Astrologinė technika antraeilis dalykas. Jos šiais laikais galima pakankamai nesunkiai ir greitai išmokti, o darbas su savimi turi tapti kasdiene praktika, kuri mažais žingsneliais veda prie girdėjimo kokybės. Labai mažais žingsneliais.
Kaip šios studijos keitė jūsų požiūrį į astrologijos mokymą/mokymąsi? Kaip keitėsi požiūris į astrologo profesiją prieš studijas, po jų ir pradėjus dirbti?
Lina: Geras klausimas, apie kurį iki šiol negalvojau. Taip, požiūris į šią profesiją keitėsi. Po studijų išsinešiau į gyvenimą ne tik patirtis ir žinias, bet ir supratimą apie didelę atsakomybę už tariamus žodžius bei savo vidinės švaros palaikymo būtinybę. Ir dar vieną iš esminių ir kertinių astrologijos studijas baigusių bei astrologiją kaip profesiją pasirinkusių žmonių nuostatą ir pasižadėjimą – tai laikytis astrologo profesinės etikos, kuri yra ne ką mažiau svarbi nei gydytojų ar teisininkų. Pradėjusi studijas nė nenutuokiau, kokie dideli reikalavimai keliami tikram astrologui, ir kaip visa tai rimta, atsakinga, bet labai prasminga.
Po studijų išsinešiau j gyvenimą ne tik patirtis ir žinias, bet ir supratimą apie didelę atsakomybę už tariamus žodžius bei savo vidinės švaros palaikymo būtinybę.
Indrė: Mano požiūris labai smarkiai keitėsi. Aš visada rimtai žiūrėjau į astrologiją, bet vis tik dabar suprantu, kad pradžioje tas požiūris buvo tikrai per daug romantizuotas. Kaip pastebiu pas daugumą pradedančiųjų, jis toks ir yra, kol rimčiau neparagauji tos duonos. Šiandien man net truputį juokinga stebėti kai kurių žmonių susižavėjimą. Čia labai daug įsivaizdavimo, bet realybėje, jei su tuo dirbi rimtai, tai išties nėra lengvas ir paprastas darbas. Tik baigusi astrologijos studijas ir pradėjusi dirbti, iš patirties pamačiau, kodėl toks svarbus yra vertybinis pagrindas ir vidinis darbas. Taip pat – gyvenimiška patirtis. Dėl šios priežasties, kai kurios kryptys senovėje neleisdavo astrologams dirbti, kol jiems nesueidavo 40 metų.
Konsultacijų metu kiekvieną kartą gauni vis kitokią situaciją, kuriai nėra parašyta taisyklė. Ateina žmonės, sprendžiantys rimtas gyvenimiškas problemas. Tai ne žaidimas, kur pasiskaičius kelias astrologines knygeles, aiškini žmogui, ką daryti ar ką „žvaigždės“ jam rodo.
Katažyna: Antropoteosofinės astrologijos studijų procesas suteikė patirtį ir per tai – tvirtą žinojimą, kad žmogus gali pakeisti save ir savo gyvenimą, tam reikia tik jo noro, siekio ir sistemingo vidinio darbo. Šią patirtį dabar stengiuosi perduoti tiems, kurie kreipiasi į mane psichologinės pagalbos, uždegti juose viltį ir sustiprinti jų tikėjimą savo vidine šviesa, palaikyti juos nelengvame, bet labai prasmingame darbe su savimi, kuris ir yra didžiausias ir svarbiausias gyvenimo darbas. Astrologo darbas yra be galo atsakingas.
Kas jūsų požiūriu gali būti astrologu? Kokiam žmogui ši profesija tinkama? Ką patartume tiems, kurie nori jos mokytis?
Lina: Pirmiausia siūlyčiau nuoširdžiai sau atsakyti: kodėl jums to reikia? Jei norite įgyti tik pradžiamokslį bendram astrologijos supratimui, galbūt pakaks vienos ar kitos geros knygos. Bet jei norėtumėte rimtų ir gilių studijų, teks pasiieškoti astrologijos mokymų. Prieš juos pasirenkant, vertėtų pasidomėti apie mokymų iniciatorių ir vadovą: pas ką jis mokėsi, kiek truko studijos, kiek laiko užsiima astrologine praktika, kokia to žmogaus pasaulėžiūra ir vertybės ir t. t.
Indrė: Tam tikros astrologinės žinios gali būti naudingos daugeliui – jos suteikia puikų įrankį nuolatinei savistabai, savęs pažinimui, padeda rasti atsakymus į svarbius gyvenimo klausimus. Tačiau dirbti su tuo gali ir turi nedaugelis. Į bet kurią profesiją, kurioje dirbama su žmogumi ir daroma įtaka jo vystymuisi bei gyvenimui, negali būti einama paviršutiniškai. Tai labai atsakinga. Taigi, tas, kuris norėtų mokytis astrologijos, pirmiausia turėtų įsigilinti į savo motyvą. Dauguma tą pradeda daryti vedami smalsumo ar noro daugiau sužinoti apie save. Viskas teisinga – astrologija gali padėti tai padaryti kiekvienam savo lygmeniu. Motyvas nėra teisingas, jei ieškoma tik įdomios savirealizacijos, išskirtinumo, o juo labiau siekio uždirbti.
Man visada keistai skamba motyvas „padėti žmonėms“. Čia vis tik būtina įsivertinti atsakingai. Padėti galime tik ten, kur patys sau padėjome – ten, kur išsprendėme savo asmenines problemas. Mano konsultacinė praktika rodo, kad ir į konsultacijas dažniausiai pritraukiame tuos, su kuriais turime rezonansą per vienokią ar kitokią problematiką.
Katažyna: Čia pacituosiu mūsų gerbiamą Mokytoją, kuri sakė, kad bet kurios srities geras specialistas yra tas, kuris myli žmones ir savo darbą (profesiją).
Mes visos sutariame vieningai, kad mums šios studijos daug davė. Ar nekyla pagunda pačioms pradėti astrologijos mokyti kitus?
Lina: Ne, pagunda mokyti kitų nekyla. Tačiau mielai dalinuosi savo astrologijos mokymosi patirtimi su kitais, kuriems tai įdomu. Taip pat savo žinias ir įžvalgas atskleidžiu konsultuodama žmones.
Indrė: Antropoteosofinės astrologijos mokymai tikrai nėra vien astrologinės technikos ar teorijos perdavimas. Tai vidinis procesas, Kelias, dvasinė sistema. Todėl tą daryti gali tie, kuriems tai yra darbas ir pašaukimas. Mačiau, koks tai nelengvas ir nepaprastas darbas, todėl mintis mokyti kitus kol kas tikrai nekyla. Dabartinis žmogus daug ką yra suprimityvinęs, taip pat ir astrologiją. Senovėje tai buvo sakralios žinios, ir tam, kad gautum prie jų priėjimą, turėjai pasiruošti. Yra išlikę nemažai senovinių veikalų ir šaltinių apie tai, kaip astrologijos buvo mokoma prieš šimtus ar net tūkstančius metų.
Antropoteosofinės astrologijos mokymai tikrai nėra vien astrologinės technikos ar teorijos perdavimas. Tai vidinis procesas, Kelias, dvasinė sistema.
Tarkime, mistinėje islamo sufijų tradicijoje žinių įgijimas buvo matuojamas ne mokymosi trukme, o vidiniu augimu. Tik pasiekęs tam tikrą vidinę brandą, mokinys galėjo būti laikomas pasiruošusiu gauti gilesnes (ir potencialiai pavojingas) žinias – tokias, kurių pagalba jis galėjo daryti įtaką kitų likimams. Jis turėjo apsivalyti ir paruošti save, nes buvo laikoma, kad tik tas, kuris nebesiekia galios ar žinojimo sau, gali teisingai dirbti su kosminėmis struktūromis. Astrologija buvo siejama su didžiule atsakomybe, nes žmogus, žinantis dangaus įtakas, gali paveikti kitus. Tai yra pavojinga be dvasinio nuolankumo. Norint įgyti reikalingas vidines kokybes, pasiruošimas trukdavo dešimtmečius. Anot žymaus arabų mokslininko, astrologo Ibn ‘Arabio, „kai kurios žinios atsiveria tik po 40 metų tarnystės“. Yra žinoma, kad ir pats Ibn ‘Arabis mokėsi pas 70 mokytojų. Jo žodžiai: „Yra žinių, kurių negausi skaitydamas. Jos neteikiamos per kalbą ar mokymą. Jos ateina kaip šviesa širdyje – ir tik tam, kuris ilgai ir tyliai tarnavo ir ištuštino savo vidų.“
Ibn ‘Arabiožodžiai dar kartelį akcentuoja tarnystės temą, apie kurią jau šiek tiek buvo užsiminta mūsų diskusijoje. Suprantu, kad daug kam gali būti neaišku, kam apskritai tai reikalinga, ypač astrologijos mokymosi procese. Vis tik čia norėtųsi grįžti prie tos minties, kad astrologija gali būti ir yra unikali savęs pažinimo sistema, atverianti du pažinimo kelius – vidinį ir išorinį.
Išorinis pažinimas – tai skaičiavimai, įvairios astrologinės technikos, skirtingos prognostikos metodikos. Šis pažinimas plokščias ir dažnai veda patogiais, „asfaltuotais keliais“, kur nėra būtinybės, o dažnai ir galimybės, pakelti akis aukštyn, matyti gyvo dangaus, jo žvaigždžių, ženklų. Šiais laikais vis dažniau šiam „keliui“ vadovauja skaitmeniniai vedliai, kurio technologijos stulbinančiais greičiais tobulėja su kiekviena diena. Ir atitinkamai tolina jos vartotojus nuo tikrosios esmės ir nuo tikrojo pažinimo. Čia nebūtina nei studijuoti, nei knygų skaityti, nes „išmanusis protas“ pateikia tobulas „skaitmeninio dangaus“ prognozes, kurios visai neblogai tinka ieškantiems lengvo turinio. Tačiau tokia astrologija netinka ir neveikia tų, kurie ieško tikrų dalykų. Tokiems reikalingas vidinio pažinimo kelias, kuris atveria kitokį matymą.
Taigi, vidinis pažinimas – išskleidžia visiškai kitą perspektyvą. Šis pažinimas – tai Kelias, kuris veda link visą ko esmės. Jis nėra patogus, jam reikia pasiruošti. Kaip ir kelionėje į kalnus tu turi pasitreniruoti, įgyti tam tikrų žinių. Žinoma, tai nereikalinga, jei tave užskraidina lėktuvas. Tačiau, jei kopi pats ir jei viršukalnė rimtesnė, būtini ir vedliai, žemėlapio nepakaks. Taip ir šiame pažinime, be mokytojo tu greitai pasiklysi. Yra dalykų, kurių neperskaitysi ir neišmoksi knygose, ir juo labiau kompiuterinėse programose ir nuotoliniuose mokymuose. Šio kelio esmė – sukaupti patirtį, išsiugdyti tam tikras, savybes, išlengvėti, kas įgyjama tik „kopiant“ gyvai.
Šito Kelio neatsiejama dalis yra tarnystė, kurioje teorija tikrinama per praktiką, mokantis jos. Nes tai nėra tai, kas labai greitai atsitinka. Vidiniame pažinimo Kelyje nieko nėra greitai ir lengvai, priešingai nuo išorinio Kelio.
Taigi, šie du pažinimo keliai kardinaliai skiriasi savo vektoriumi, kur pirmasis – horizontalus, o antrasis – veda aukštyn. Astrologija yra apie tai, kas yra aukštai. Ji yra vertikali, vadinasi, kas siekia šio pažinimo vienareikšmiškai turi kreipti vektorių aukštyn.
Tai be galo skirtingi pažinimo būdai, kuriuos nėra paprasta paaiškinti tiems, kurie nebuvo nors kažkiek prie to prisilietę. Bet galbūt galima paskatinti pradėti ieškoti kitaip, toks ir yra mūsų šios diskusijos tikslas. Taigi, tuos, kuriems įdomi astrologija, o juolab bando su ja dirbti, kviesčiau pasigilinti į senųjų astrologų, antikos filosofų palikimą, kuris yra labai gausus ir turtingas. Astrologija buvo neatsiejama visų mokslų ir mokymų dalis pradedant Babilono civilizacija, senąja Graikija ir baigiant vėlyvaisiais viduramžiais. Na ir žinoma raginčiau skaityti, gilintis į antropotesofinės astrologijos tomus, kurie užrašyti mūsų gimtąja lietuvių kalba ir kurių jau turime išleistus keturis. Tie, kurie ieško gilesnės astrologijos, tikrai nenusivils.