Likimo ir laisvos valios samprata astrologijoje

Konferencijos“Astrologinis prognozavimas ir likimas“ (Forecasting and Fate Summit), 2026 m. „Astrology University“, JAV apžvalga

Mąstytojai nuo seno svarstė, kiek žmogaus gyvenimą lemia aukštesnė kosminė tvarka, o kiek jis priklauso nuo paties žmogaus pasirinkimų. Dieviškojo kosminio plano, likimo ir laisvos valios sąsajos skatino žmogų ieškoti savo vietos ir prasmės visatoje. Šie svarstymai yra svarbūs ir filosofiškai mąstantiems astrologams. Todėl šią temą plėtojo 2026 m. balandžio 25 d. JAV veikiančios internetinės astrologijos mokyklos surengtos nuotolinės konferencijos „Forecasting and Fate Summit“ (liet. „Prognozavimas ir likimas“) pranešėjai. Konferencijos pranešimų klausėsi Antropoteosofinės astrologijos asociacijos nariai, o svarbiausios jos mintys apžvelgiamos šiame straipsnyje.

Konferenciją kuravo ir pokalbius vedė „Astrology University“ įkūrėjas Tony Howardas. Pranešimus skaitė Darby Costello, Penny Thornton, Markas Jonesas, Wendy Stacey, Lynn Bell, Alexanderis von Schlieffenas ir Kelly Surtees. Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo Demetra George, Stevenas Forrestas ir Brianas Clarkas. Tai tarptautiniu mastu pripažinti astrologai, dėstytojai ir knygų autoriai, aktyviai dalyvaujantys tarptautinių astrologijos organizacijų veikloje bei konferencijose. Dauguma jų turi daugiau nei trisdešimties metų profesinės patirties, o skirtingi požiūriai į astrologiją leido konferencijos temą nagrinėti įvairiapusiškai.

Konferencijoje svarstyti likimo ir lemties skirtumai, likimo ir laisvos valios santykis, astrologo prognozavimo galimybės bei konsultuojančio astrologo atsakomybė. „Astrology University“ konferencijos aprašyme ši tema apibūdinama kaip dinamiška įtampa tarp likimo ir laisvos valios, glūdinti pačioje astrologijos ir konsultavimo šerdyje. Brianas Clarkas, primindamas amerikiečių psichologo ir filosofo Williamo Jameso žodžius „Mano pirmasis laisvos valios aktas bus tikėti laisva valia“, pabrėžė, kad likimas ir laisva valia nėra priešybės, o viena kitą papildančios besivystančios sistemos dalys. Šią mintį antrino Marko Joneso pranešimo pavadinimas „Tai buvo mano likimas tikėti laisva valia“.

Kosmosas kaip tvarka

Konferencijos pranešėjai ne kartą rėmėsi Antikos filosofų, ypač Aristotelio ir Platono, idėjomis. Pats žodis „kosmosas“ kilęs iš graikų kalbos žodžio kosmos (κόσμος), reiškiančio tvarką, darną, o vėliau įgijusio ir tvarkingai sutvarkyto pasaulio sąvoką.

Aristotelis kosmosą laikė amžinu, o dangaus sferų judėjimą siejo su nejudančio judintojo samprata. Jo filosofijoje Saulės judėjimas ekliptika siejamas su metų laikų kaita ir nuolatiniais atsiradimo bei nykimo procesais Žemėje. Platonas kosmosą suvokė kaip gyvą, sielą ir protą turinčią visumą, o dangaus kūnus laikė dieviškais.

Kelly Surtees ir Brianas Clarkas priminė Platono „Valstybės“ pabaigoje pasakojamą Ero mitą, kuriame sielos prieš įsikūnijimą renkasi būsimą gyvenimą. Lachesės vardu pranašas joms skelbia: „atsakomybė tenka besirenkančiajam“. Šios temos vėliau įgijo naujų interpretacijų. Penny Thornton priminė XIX a. pabaigos astrologijos ir ezoterinių idėjų atgimimą, susijusį su spiritualizmo bei teosofijos judėjimais. Helenos Blavatsky ir Annie Besant mokymuose buvo plėtojamos idėjos apie sielos kelionę per planetų sferas tarp įsikūnijimų. Penny Thornton šiose idėjose įžvelgė sąsajų su Platono ir stoikų filosofija. Platono olos alegoriją šiuolaikinio žmogaus gyvenime aptarė Alexanderis von Schlieffenas.  Pasak jo, mūsų pasaulio suvokimą formuoja iliuzinės projekcijos, kurias laikome tikrove. Šiandien ola ir jos šešėliai tapo nešiojami, nes telefono ir kompiuterio ekranų vaizdiniai rodo, ko turime norėti.  

Demetra George kalbėjo apie VI a. romėnų filosofą Boecijų (Anicius Manlius Severinus Boethius), kuris kalėjime, laukdamas mirties bausmės, parašė „Filosofijos paguodą“. Joje Apvaizda suprantama kaip dieviškasis kosmoso planas, likimas yra kaip šio plano išsiskleidimas laike. Boecijus taip pat nagrinėjo, kaip visa žinanti dieviškoji Apvaizda dera su žmogaus laisva valia.

XX a. šis santykis įgijo ir psichologinę prasmę. Penny Thornton priminė Karlo Gustavo Jungo sinchroniškumo sampratą, pagal kurią planetų padėtys ir žmogaus gyvenimo įvykiai gali būti prasmingai susiję, nors jų nesieja tiesioginis priežastinis ryšys. Darby Costello ir Wendy Stacey rėmėsi Jungui priskiriama mintimi, kad kol nesąmoningo turinio nepadarome sąmoningu, jis valdo mūsų gyvenimą, ir mes tai vadiname likimu. Stevenas Forrestas  teigė, kad praeities jėgos atveda mus į tam tikras aplinkybes, tačiau laisvė pasireiškia per tai, kaip į jas reaguojame. Brianas Clarkas išsakė mintį, kad visata sąmoninga, ir su ja galima bendrauti. Demetra George šį santykį papildė dvasinės tikrovės samprata, teigdama, kad astrologija gali atverti galimybę geriau suprasti žmogaus vaidmenį dvasiniame pasaulyje.

Šie svarstymai grąžina prie Demetros George minties, kad astrologas pirmiausia turėtų apsispręsti, ar kosmosas sąmoningas, ir tik tada formuoti savo požiūrį į prognozavimą. Kosmoso samprata svarbi ne tik astrologinei interpretacijai, bet ir žmogaus vietos visatoje suvokimui. Wendy Stacey pabrėžė, kad būti kosmoso dalimi, būti iš jo sudarytam reiškia suvokti, jog nesame vieni ir priklausome kažkam daug didesniam už mus pačius. Šis suvokimas, pasak jos, gali ir gąsdinti, ir teikti paguodą.

Likimas ir lemtis

Likimas ir lemtis nėra sinonimai, nors ne visi pranešėjai juos griežtai skyrė. Wendy Stacey, remdamasi Platonu, likimą apibūdino kaip kosminę būtinybę ir sąlygas, į kurias ateiname, o lemtį kaip sielos paskirtį, kurios link šios sąlygos mus veda. Pasak jos, siela ateina į gyvenimą paveldėdama visa, kas buvo anksčiau, todėl likimas apima ir praeities sąlygas. Likimas yra struktūra, o lemtis yra kryptis ir kilimas, susijęs su gėrio siekiu.

Šį skirtumą Darby Costello aiškino pasitelkdama angliškų žodžių sąsajas: fate (likimas) primena žodį fatal (lemtingas, mirtinas), o destiny (lemtis) siejasi su destination (kelionės tikslas). Likimas nusako tai, kas mums tenka, o lemtis nusako kryptį, kuria galime judėti. Pasak jos, įsikūnijame su tam tikromis neišvengiamomis aplinkybėmis, o horoskopas atskleidžia energetinį lauką, tačiau ne tai, kaip juo pasinaudosime. Tai, kuo esame, galime priimti, tačiau likimą galime vis iš naujo paversti lemtimi. Vis dėlto Costello pripažino, kad kartais skirtumas tarp likimo ir lemties yra akivaizdus, o kartais jį sunku aiškiai apibrėžti.

Kai kuriems pranešėjams likimo samprata neatsiejama nuo sielos kelionės per gyvenimus. Stevenas Forrestas vengia žodžio „likimas“ ne todėl, kad jį neigtų, bet todėl, kad šis žodis gali slopinti žmonių tikėjimą galimybe keistis. Pasak jo, praeities jėgos atveda mus į tam tikras neišvengiamas situacijas, tačiau jų baigtis nėra visiškai nulemta. Įvykiai formuojasi sąmonei sąveikaujant su planetų simbolių reiškiamomis energijomis, o vidinis darbas ir dvasinis augimas gali keisti žmogaus prigimtį ir santykį su savo likimu.

Demetra George, remdamasi budistine pasaulėžiūra, kalbėjo apie galimybę horoskope įžvelgti su karma ir ankstesniais gyvenimais siejamus sunkumus bei praktikas, padedančias juos transformuoti. Penny Thornton antrino, kad daugelis žmonių tiki reinkarnacija, ir, jos manymu, prasminga manyti, kad sugrįžtame patirti tam tikrus įvykius, apsivalyti ir dvasiškai augti. Kelly Surtees pabrėžia, kad šias mintis galima apmąstyti nepriklausomai nuo to, ar tikime reinkarnacija.

Kaip lemtis gali virsti likimu, Alexanderis von Schlieffenas aiškino pasitelkdamas horoskopo būstus. Jo supratimu, Ascendentas nurodo įsikūnijimo priežastį, o XII būstas simbolizuoja ryšį su visuotiniu šaltiniu, genialumo potencialą ir dažnai paslėptą gyvenimo tikslą. Jei gyvename tik pagal Ascendento užduotį, liekame taip vadinamoje Platono oloje, šešėlius laikydami tikrove, ir lemtis virsta likimu, todėl negalime išpildyti pašaukimo. Abiejų užduočių priėmimas ir atsivėrimas visuotiniam kūrybos šaltiniui leidžia išpildyti savo pašaukimą. Todėl esminė priešprieša jam yra ne likimas ar laisva valia, o genijus ar demonas. Genijus geba peržengti asmeninės patirties ribas,  o demonas lieka įkalintas savo ego.

Likimo klausimas iškyla ir ten, kur prasideda žmogaus žemiškasis gyvenimas, gimdymo patalpoje. Wendy Stacey, remdamasi savo tyrimais, apėmusiais 193 cezario pjūvio atvejus ir 90 000 gimimų, atkreipė dėmesį, kad planiniai gimdymai dažniau vyksta darbo dienomis ir įprastomis darbo valandomis. Ji nekritikuoja gimdymo skatinimo intervencijų, o kelia klausimą, ar gimdymo sužadinimas taip pat gali būti likimo dalis. Ar gimimo laiką renkasi kūdikis, kosmosas, o gal gydytojai tampa likimo įrankiais? Pasak jos, nežinome, kokia yra likimo ir laisvos valios pusiausvyra ir ar tokia pusiausvyra apskritai egzistuoja.

Likimas ir laisva valia

Kur baigiasi tai, kas mums duota, ir prasideda tai, ką galime rinktis?

Penny Thornton teigimu, „likimas yra tai, kas mums nutinka, o laisva valia yra tai, ką su tuo darome“. Tačiau kiek iš tiesų galime pakeisti savo gyvenimą, o kiek jo jau yra nulemta?

Demetra George pripažįsta, kad bėgant metams pati vis labiau linksta į likimo pusę. Ilgametės astrologinės praktikos dėka, ji pastebėjo, kad net gyvenimo pabaigoje gimimo horoskopas atspindi žmogaus prigimtį ir svarbiausių įvykių laiką. Ji priminė Billo Johnsono mokymui artimą mintį, raginančią neleisti savo laisvai valiai sugadinti likimo. Vis dėlto Demetra neatmeta laisvos valios, kurioje mato viltį ir stebuklo galimybę. Remdamasi Robertu Handu, ji pabrėžė, kad laisvė slypi gebėjime priimti savo likimą ir siekti geriausios įmanomos gimimo horoskopo potencialo išraiškos.

Stevenas Forrestas labiau akcentavo laisvos valios pasirinkimo galią, kuri susijusi su asmenine atsakomybe. Didžiausias paradoksas, jo teigimu, yra tai, kad „esame laisvi nebūti laisvi“, antraip pati laisvės sąvoka netektų prasmės. Gyvenimą jis suvokia kaip bendrą kūrybą,  gimstančią iš sąmonės ir astrologijos simbolizuojamų energijų sąveikos. Likimo ir laisvos valios santykį Forrestas apibūdino svarstyklių paradoksu, kuriame kiekviena tiesa sudaryta iš dviejų lygiaverčių, tačiau priešingų dalių tiesų.

Tačiau ar kiekvienas pasirinkimas yra laisvos valios išraiška? Brianas Clarkas skyrė sąmoningą, laisva valia grindžiamą pasirinkimą nuo sprendimų, kuriuos lemia baimė ar nerimas. Gimimo horoskopą jis palygino su DNR, kuri yra planas, bet ne iš anksto parašytas scenarijus. Remdamasis Jungu, laisvę jis apibūdino kaip gebėjimą džiaugsmingai daryti tai, ką privalai.

Kelly Surtees, aptardama prigimties ir laisvos valios santykį, priminė XIII amžiaus teologo Alberto Didžiojo požiūrį, išskiriantį žmoguje du veikimo pradus, prigimtį ir valią. Prigimtį valdo žvaigždės, o valia yra laisva, tačiau nesipriešindama prigimties impulsams, ji taip pat pasiduoda žvaigždžių įtakai ir tampa mechaniška. Alexanderis von Schlieffenas šią temą papildė mintimi, kad kūrybinė galia pranoksta valios pastangas, nes valia siekia įgyvendinti tai, kas jau žinoma, o kūrybai būtinas atvirumas nežinomybei.

Tačiau ką reiškia laisvė, kai susiduriame su aplinkybėmis, kurių negalime pakeisti? Vienas sunkesnių laisvės išbandymų yra kančia. Markas Jonesas ją palygino su smėlio kruopele austrėje, aplink kurią ilgainiui susiformuoja perlas. Panašiai ir skausminga patirtis, gali tapti vidinio augimo šaltiniu. Šią mintį jis siejo su Johno Keatso pasaulio kaip sielos formavimosi slėnio vaizdiniu. Darby Costello priminė Nelsoną Mandelą, kuris dvidešimt septynerius kalėjimo metus sugebėjo paversti savotišku vienuolynu, parodydamas, kad net fizinėje nelaisvėje galima išsaugoti vidinę laisvę. Pasitelkdama tris graikų likimo deives Moiras, Kloto, Lachesę ir Atropę, ji aiškino, kad tam tikros gyvenimo situacijos mums duotos, tačiau išsaugome laisvę pasirinkti, kaip priimsime tai, kas mums skirta. Šią mintį Markas Jonesas perteikė likimo rato vaizdiniu. Rato pakraštyje mus blaško iškilusios aplinkybės, o laisva valia, pasireiškianti savęs pažinimu ir sąmoningu ketinimu, leidžia stipinu judėti centro link, kur atsiveria kita patirties būsena.

Laisva valia atsiskleidžia ne tik per mūsų santykį su tuo, kas neišvengiama, bet ir per priimamus sprendimus. Vis tik ar galime atpažinti akimirkas, kai mūsų pasirinkimai iš tiesų gali pakeisti gyvenimo eigą?

Lemtingų sprendimų kryžkelės ir galimybių langai

Gyvenime pasitaiko akimirkų, kai didesni ir mažesni sprendimai gali pakeisti tolimesnę įvykių eigą. Penny Thornton tokias situacijas vadino lūžio taškais (junctures), kuomet atsiveria galimybė išreikšti laisvą valią. Pokyčius gali lemti tiek išorinės aplinkybės, tiek mūsų pačių pasirinkimai. Nereikia pamiršti, kad net ir skirtingais keliais galime pasiekti tuos pačius likimo numatytus gyvenimo etapus.

Lynn Bell pranešime „Lemtingų sprendimų kryžkelėje“ nagrinėjo gyvenimą keičiančius pasirinkimus ir ragino skirti pasirinkimų vidinį ir išorinį procesus. Net kai atrodo, kad pasirinkimo neturime, stovime vidinio sprendimo kryžkelėje. Ne visada įvykius galime pakeisti, bet galime valdyti savo reakcijas ir poelgius. Tokių pasirinkimų momentais horoskope gali būti ryškesnė Plutono, o kartais ir Saturno įtaka. Sprendimų priėmimas ne visada iškart virsta veiksmu, kartais jo reikšmė gali atsiskleisti tik po kurio laiko. Svarbu, kad žmogus apsispręstų pats, nes tik savarankiškas vidinis pasirinkimas leidžia įveikti sunkumus ir augti. Ne visos lemtingos kryžkelės būna sunkios. Kartais pakanka atkreipti dėmesį į netikėtą susitikimą, atveriantį naujas galimybes.  

Markas Jonesas, remdamasis Richardo Tarno mintimis, astrologiją apibūdina kaip archetipinį, o ne pažodinį prognozavimą. Astrologija neatskleidžia konkrečių įvykių, bet atveria galimybių langus, turinčius savitą temą ar nuotaiką. Gyvenimas, jo žodžiais, priklauso nuo nueito kelio, nes trečias ir ketvirtas žingsnis atsiskleidžia tik žengus pirmuosius. Naujos galimybės atsiveria tik pradėjus veikti, todėl viso kelio iš anksto numatyti neįmanoma.

Lemtingų susitikimų svarbą pabrėžė Stevenas Forrestas. Jo įsitikinimu, mums lemta sutikti tam tikrus žmones, kad padėtume vieni kitiems, arba, kad atkurtume ankstesnių gyvenimų tarpusavio santykių pusiausvyrą. Tačiau įvykus lemtingam susitikimui svarbesnė tampa laisva valia, nes patys sprendžiame, kokį ryšį kursime toliau.

Pasirinkimo ir nežinomybės sąsaja atsispindi senosiose tradicijose, kur kryžkelės laikytos šventomis perėjimų vietomis. Lynn Bell priminė jorubų kryžkelių dievą Ešu, Haičio vudu tradicijoje vartus atveriantį Papa Legba, į kurį kreipiamasi prašant atverti duris. Senovės Graikijoje kryžkelėse stovėjo hermos, akmeniniai stulpai su Hermio galva ir falu, o trišakes kryžkeles globojo Hekatė. Upių brastos, perėjos ir kitos ribinės vietos simbolizavo perėjimą iš pažįstamo į nežinomą, iš seno gyvenimo į naują. Hoodoo tradicijoje prieš pasirenkant kelią kryžkelėje metaforiškai beldžiamasi į duris ir prašoma parodyti kryptį, nes ne kiekvienas atsiveriantis kelias yra palankus.

Prognozavimas ir numatymas

Svarbu suprasti, ar horoskopas leidžia numatyti konkrečius įvykius, ar tik galimas gyvenimo kryptis, ir kaip astrologui kalbėti apie ateitį neribojant žmogaus pasirinkimų.

Darby Costello skyrė forecast (prognozuoti) ir predict (numatyti, kad kas nors įvyks). Prognozė remiasi dabartiniais požymiais, o numatyti reiškia teigti, kad kažkas įvyks. Penny Thornton kalba, kad XIX a. pabaigoje, atgimusi astrologija vėl tampa ne būrimu, o didžiu savęs pažinimo šaltiniu. Šią kryptį plėtojo Alanas Leo, teigęs, kad „kiekvieno žmogaus horoskopas yra jo minčių, troškimų ir motyvų ankstesniuose gyvenimuose rezultatas. Visa tai materializavosi tarsi audinys ar drabužis, kuriuo apgaubta siela, ir sudaro jo karmą, likimą arba lemtį.“ Po 1917 m. teisinių procesų jis astrologiją įvardijo kaip „tendencijų mokslą“. Šis požiūris leidžia prognozavimą suprasti kaip gimimo horoskopo pratęsimą laike, nors, pasak Thornton, astrologai dažnai bijo prognozuoti, nes kelia sau pernelyg didelius lūkesčius.

Markui Jonesui horoskopas yra žemėlapis, o ne pati tikrovė. Kaip ir perkeliant Žemės rutulį į dvimatį žemėlapį, jame neišvengiamai atsiranda supaprastinimai ir iškraipymai. Prognozavimo ribotumą jis iliustravo 2016 m. ISAR konferencija, kurioje dešimt astrologų prognozavo Hillary Clinton pergalę prieš Donaldą Trumpą. Jų vertinimus galėjo paveikti apklausos, politinės nuostatos ir asmeniniai lūkesčiai, rodantys kaip sunku ir svarbu astrologinį vertinimą atskirti nuo paties astrologo šališkumo. Todėl Markas Jonesas ragina būti kuklesniems prognozuojant, pripažįstant, kad ne viską galime įžvelgti.

Planetų simboliai turi daugybę reikšmių. Demetra George pastebėjo, kad įvykusius įvykius lengviau susieti su astrologine simbolika, nei iš anksto nustatyti, kuri galimybė išsipildys. Ji akcentuoja astrologo atsakomybę, pabrėždama kad kuo konkretesnė prognozė, tuo daugiau likimo astrologas įneša į žmogaus gyvenimą. Todėl Penny Thornton pataria palikti žmogui pasirinkimą, tačiau kartais drįsti pasakyti, kas labiausiai tikėtina.

Pasak Steveno Forresto, astrologija leidžia numatyti klausimus, su kuriais žmogus susidurs, ir jų laiką, tačiau ne tai, kaip jis į juos atsakys. Griežtos prognozės dažniau pasitvirtina, kai žmogus reaguoja mechaniškai, nesąmoningai. „Energija nei sukuriama, nei sunaikinama“, ji tik keičia formą. Tai, kas yra horoskope, niekur nedingsta, tačiau žmogaus sąmonė gali pakeisti to raiškos formą. Kelly Surtees antrina siūlydama dėmesį sutelkti ne į tai, kas nutiks, o į laikotarpio kokybę ir jo teikiamas galimybes.

Astrologas kaip gidas

Jeigu horoskopas atskleidžia galimybes, tačiau ateitis nėra iš anksto nulemta ir priklauso nuo žmogaus pasirinkimų, koks tuomet yra astrologo vaidmuo? Pranešėjai pabrėžia, kad astrologai turėtų ne nurodyti, kaip gyventi, o padėti geriau suprasti save, savo patirtį ir galimybes bei savarankiškai priimti sprendimus. Astrologinė konsultacija tampa prasminga tuomet, kai neriboja žmogaus laisvės, o ją praplečia.

Markas Jonesas astrologą vaizdingai palygino su gidu, kuris keliautoją supažindina su kraštovaizdžiu, įspėja apie pavojus ir dėmesio vertas vietas, tačiau leidžia pačiam žmogui patirti kelionę. Astrologija neturėtų tapti žmogaus įkalinimu pernelyg kategoriškomis horoskopo interpretacijomis. Jo požiūriu, žmogaus dvasia iš esmės laisva sąmoningai ir prasmingai dalyvauti savo gyvenime.

Gidas ne nurodo, o lydi. Todėl Kelly Surtees siūlo apibūdinti astrologinio laikotarpio ypatumus, o ne nurodyti, ką žmogus turi daryti. Konsultacijose ji klausia, kas vyksta žmogaus viduje, kai šis klausosi jos astrologinių įžvalgų. Toks dialogas padeda pačiam žmogui atrasti tai, kas gali būti vertingiau už konkrečius atsakymus. Panašią mintį išsakė Brianas Clarkas, kad astrologas suteikia įrankius, tačiau „prognozuoja“ pats klientas, nes būtent jis geriausiai pažįsta savo gyvenimą ir aplinkybes.

Wendy Stacey astrologo vaidmenį nusakė metaforiškai, teigdama, kad astrologas padeda surinkti linus, iš kurių klientas pats nuaudžia savo lemtį ir tampa mažiau baimingas. Jos požiūriu, astrologo vaidmuo yra tarnauti klientui jo gyvenimo kelionėje.

Stevenas Forrestas astrologinę konsultaciją palygino su trumpalaike psichoterapija, galinančia sustiprinti žmogaus gebėjimą sąmoningai rinktis. Demetra George pridūrė, kad astrologas klientui tarsi atspindi jo paties aukštesnįjį „aš“.

Pats astrologo ir kliento susitikimas taip pat turi likimo matmenį. Kelly Surtees pastebėjo, kad sprendimas kreiptis į astrologą yra sąmoningas pasirinkimas. Toks susitikimas kartu reiškia ir atsakomybę. Astrologo įsitikinimai neišvengiamai veikia konsultaciją, todėl svarbu suvokti jų įtaką horoskopo interpretacijai. Penny Thornton antrina minčiai apie astrologo atsakomybę, pabrėždama, kad net nekaltai ištartus žodžius klientas gali suprasti kaip kategorišką teiginį, turintį ilgalaikių pasekmių.

Konferencijos vertė

Konferencija Forecasting and Fate Summit (liet. „Prognozavimas ir likimas“) nepateikė vienareikšmiško atsakymo į likimo ir laisvos valios klausimą, tačiau atskleidė šio santykio sudėtingumą ir paskatino pažvelgti į jį iš įvairių perspektyvų. Demetra George atkreipė dėmesį, kad šių dienų astrologijoje vis daugiau dėmesio skiriama „vidinio gyvenimo astrologijai“, kuri nagrinėja žmogaus psichikos ir sąmonės procesus, o ne vien išorinius įvykius ir jų rezultatus. Astrologija, Marko Joneso žodžiais, parodo duris, bet neatskleidžia, kas už jų slypi, nes gyvenimo prasmė atrandama gyvenant. Kalbėdamas apie amor fati, Friedricho Nietzsche’s išpopuliarintą meilės likimui sampratą, jis teigė, kad laisva valia gali pasireikšti gebėjimu priimti savo likimą, o siela iš meilės ir dėkingumo gyvenimui natūraliai linksta priimti likimą ir aplinkybes ir kuo geriau jose veikti. Šią mintį filosofiškai pratęsė Stevenas Forrestas, teigdamas, kad galutinio atsakymo į likimo ir laisvos valios klausimą neįmanoma iki galo išreikšti žodžiais, jį galima tik patirti ir pajusti.

Todėl konferencijos vertė slypi ne galutiniame atsakyme, o galimybėje giliau suprasti likimo, laisvos valios ir astrologinio prognozavimo ribas ir paties žmogaus vaidmenį kuriant savo gyvenimą.

Konferencijos medžiagą apibendrino ir paruošė AAA narė Agnė Mikalčienė.