Astrologijai tikslioji astronomija yra tas pats,
kas tiksliajai fiziologijai psichologija.
Astrologijoje ir psichologijoje būtina išeiti už
matomo pasaulio ribų ir įžengti į transcendentinės dvasios valdas.

J. P. Blavatskaja, „Atskleistoji Izidė“, I t. (8)

Astrologija – tai mokymas apie dangaus kūnų judėjimo ir visko, kas užgimsta ar pradeda formuotis Žemėje, sąsajas ir eigą. Tai mokymas apie cikliškumą žemiškajame laike ir kosminių principų įtaką Žemei ir viskam, kas yra joje ir ant jos. Tai mokymas, padedantis atsiverti kosminei sąmonei taip, kaip norinčiojo tai padaryti nuoširdumas, tikėjimas Šviesa, atsidavęs darbas ir karma leidžia.

Skaitytojui jau žinomi kosminiai principai – tai išskirtiniai siekiančiojo susivokti meditacijos objektai, todėl begalybę savyje gali atverti tas, kuris pasiryžta leistis į tokią kelionę. Pagal tų principų suvokimą ir gyvenimą pagal jį nesunku spręsti apie žmogaus sąmoningumą, o jo darbai tiktai patvirtina tą suvokimą. Svarbu prisiminti, kad sąmoningumas nėra vien tiktai intelektas; ši sąvoka apima visas žmogaus psichines, mentalines-intelektines ir būtinai dvasines galimybes. Tai aiškinta antropoteosofijoje.

Tačiau Kelias į sąmoningumą prasideda nuo realios savo būklės žinojimo. Tuomet tampa aišku, nuo ko pradedate, nes tik tas, kuris pažįsta save, gali atsiverti visa ko pažinimui. Nerealus savęs vertinimas nuveda tiesiai į iliuzinius pasaulius. Ruošiantis imtis astrologijos, juolab galvojant būti astrologu, pirmiausia būtina pažinti save. Tas, kuris savo silpnybes ir stiprybes žino, rečiau pasiklysta negu tas, kuris jų nežino. Štai tada galite pasirinkti, kaip eisite toliau, nes netgi rinktis bus lengviau nei anksčiau.

Keletas nuoširdžių ir sąžiningų atsakymų sau į toliau pateiktus klausimus iš dalies padėtų įsivertinti dabartinę būklę. Suskaičiuokite, kiek yra a, b, c ir d atsakymų. Vėliau perskaitykite apibendrinimus ir dar kartą išnagrinėkite klausimus su atsakymais, apmąstykite, išmedituokite jų temas, t. y. kaip tai reiškiasi Jumyse ir ką norėtumėte keisti.

Jeigu nieko nenorite keisti, vargu ar Jums reikia astrologijos. Jeigu jau matote, ką norėtumėte keisti, tuo ir užsiimkite. Astrologija tame darbe Jums bus nepakeičiama priemonė.

Klausimai

  1. Kas Jums yra meilė?
    a) seksas ir malonumas; hormonų audra; chemija;
    b) mano artimieji (vaikai, sutuoktinis, tėvai ir pan.);
    c) tai, ką bandau suprasti, ko bandau mokytis;
    d) mano pasirinkta ir atliekama tarnystė dėl kitų.
  2. Kas Jums yra harmonija?
    a) nuobodybė; tai, ko nesuprantu;
    b) kai kiti gerai nusiteikę ir malonūs mano atžvilgiu, o man gera;
    c) kai patiriu, kad protas pritilęs ir pradeda klausytis bundančios širdies;
    d) tai man pažįstama būsena, kai Tikrasis Aš užima jam priklausančią vietą mano širdyje.
  3. Ar mokate atleisti?
    a) nematau reikalo to daryti;
    b) mokausi, tačiau sunku tai padaryti;
    c) vis lengviau tai daryti;
    d) nebežinau, kas yra pyktis, nuoskauda ir pan., nes suprantu, kad kiekvienas elgiasi pagal savo karmos nulemtą supratimą.
  4. Ar mokate pripažinti klaidą ir atsiprašyti?
    a) keistas klausimas: niekados neatsiprašau, nes nematau reikalo;
    b) sunku pamatyti savo klaidas ir dar sunkiau atsiprašyti, bet bandau arba noriu pabandyti;
    c) mokausi, kaip tik įstengiu. Atsiprašyti vis lengviau;
    d) taip, darau tai tuoj pat, vos pasitaiko galimybė. Jeigu galimybių nėra, ieškau jų pats.
  5. Kas Jums yra tarnystė? Kaip ją atliekate?
    a) nesuprantu, ko klausiama, niekam neleidžiu savęs išnaudoti;
    b) padėjimas kitiems arba aukojimas. Kartais tai darau, jeigu kas nors pasako, ką ir kaip daryti;
    c) tai visuomenei naudingi ir kitiems reikalingi darbai, auginantys ir juos atliekančio žmogaus sąmoningumą. Esu pasirinkęs, kaip tai daryti, ir darau;
    d) tai mano Paskirties darbai, kurių aš negaliu nedaryti.
  6. Nuo ko priklauso Jūsų atliekamų darbų kokybė?
    a) nuo apmokėjimo už darbą;
    b) nuo nuotaikos;
    c) nuo mano sugebėjimų. Stengiuosi tai, ką dirbu, padaryti gerai;
    d) nuo profesionalumo ir žinojimo, kad tai yra mano darbas.
  7. Kas Jums yra kiti žmonės?
    a) niekas arba priešai;
    b) artimieji ir draugai – savi, kiti – svetimi;
    c) tie, su kuriais aš kartu mokausi šioje žemiškojoje mokykloje;
    d) tai aš pats.
  8. Kas Jums yra tvarka? Kam ji reikalinga?
    a) kai manęs visi klauso, nes taip turi būti; jos nereikia, nes varžo laisvę;
    b) kai mano artimieji sveiki ir darniai sugyvena, manęs nespaudžia nepritekliai ir bėdos;
    c) tai būtinybė, kad būtų harmonija ir taika;
    d) tai būtina sąlyga dvasiškai augti.
  9. Kam Jums reikalingas pažinimas?
    a) kad galėčiau kitus valdyti; o kas sakė, kad jis man reikalingas?;
    b) kad būčiau kultūringas, išprusęs, įdomus žmogus;
    c) kad gaučiau atsakymus į mane kankinančius klausimus, giliau suprasčiau save ir rasčiau savo Paskirtį;
    d) nesiekiu jo, bet pažįstu ir gyvenu jame.
  10. Kokių minčių Jūsų galvoje daugiausia?
    a) apie pragyvenimą ir kitus materialius dalykus; jų daug, neskiriu;
    b) apie kitų žmonių elgesį;
    c) apie visuomenės ir šalies rūpesčius;
    d) apie žmonijos ir pasaulio skausmą ir reikalus.
  11. Nuo ko priklauso Jūsų tiesos samprata?
    a) nesuprantu klausimo;
    b) nuo artimųjų, draugų, Guru ar prisiimtos religijos doktrinos;
    c) ji vis keičiasi, priklausomai nuo mane paveikusių knygų, žmonių, kelionių. Stebiu, kaip ji platėja ir vis labiau tolsta nuo turėtų dogmų ir programų;
    d) nuo atliekamų darbų eigos, patirties ir laiko tėkmės.
  12. Kaip elgiatės sudėtingose nepažįstamose situacijos?
    a) jeigu esu vadovas, bandau iš patirties ją modeliuoti, jeigu – ne, laukiu, kokių veiksmų imsis vadovas, autoritetai; sutrinku;
    b) laukiu arba klausiu patarimo tų artimųjų, kurių nuomonė man svarbi, arba einu pas būrėją, astrologą, kunigą arba guru;
    c) bandau numatyti jų eigą ir klausytis širdies;
    d) visos situacijos, duodamos žmogui, išsprendžiamos, todėl stengiuosi įžvelgti jų priežastis, galimą eigą, pasekmes ir elgiuosi pagal tai.
  13. Ar greitai apsisprendžiate dvilypėse situacijose?
    a) veikiu negalvodamas; man jos netrukdo;
    b) bijau prarasti tai, prie ko esu pripratęs, todėl jų nesprendžiu, laukiu, kad pačios išsispręstų;
    c) suprantu, kad tokios situacijos kenkia mano ir kitų jose dalyvaujančių žmonių evoliucijai, todėl bandau jas spręsti taip, kaip galiu;
    d) nesudarau tokių situacijų, o jeigu yra tikimybė joms susidaryti, sprendžiu vos formuojantis.
  14. Kaip suprantate evoliuciją?
    a) tai žmogaus vystymasis iš beždžionės, karjera ir pan.;
    b) tai geresnis gyvenimas, sugyvenimas su kitais, galimybė tobulėti;
    c) tai sielos Kelias į sąmoningumo Šviesą, Dievą;
    d) tai natūralus būvis tam, kuris pažino Save Tikrąjį ir Dievą.
  15. Kas Jums yra idealai?
    a) nesuprantu jų; manipuliavimas kitais;
    b) norėčiau juos žinoti ir suprasti;
    c) mokausi juos suprasti ir jais sekti;
    d) mano gyvenimas.

Atsakymai

Daugiausia a atsakymų: esate materialistinės pasaulėžiūros žmogus. Nors kiek lengvumo dar niekam nepakenkė.

Daugiausia b atsakymų: esate jautrus, kultūringas, savo artimuosius ir draugus vertinantis žmogus, kuriam tinka patogūs Dvasios ieškojimai, todėl save galite vadinti dvasios vartotoju.

Daugiausia c atsakymų: realiai galvojate apie save kaip kosmoso dalelę, turinčią sąsajų su viskuo, kas yra aplinkui. Bandote rimtai dirbti su savimi, todėl kartais galimi Dvasios prisilietimai.

Daugiausia d atsakymų: esate žmogus, girdintis savo sielą ir vidinį Mokytoją, todėl žinote savo Paskirtį ir ją vykdote.

Nesunku suprasti, kad žmonės atsakys į pateiktus klausimus skirtingai, vadinasi, pagal savo vidinę kokybę. Vieni jų stengsis būti sąžiningi, kiti bandys nuslėpti savo tikrąją būklę net nuo savęs. Pirmieji eis toliau, o antrieji klimps į savo iliuziją, kol joje paskęs arba kada nors susipratę panorės išsilaisvinti. Žmonės skirtingi, todėl skirtingi ir jų ieškojimų keliai. Vienodų nebūna.

Tai reiškia, kad ir psichologui, ir astrologui, ir bet kuriam sielovadininkui svarbu tikrumą matyti, nes su kiekvienu žmogumi tenka dirbti skirtingais būdais. Netinka dirbti remiantis vienu ar keliais išmoktais metodais, nes tada įklimpstama dogmoje, kuri tampa iliuzija.

Yra kelios svarbios taisyklės tiems, kurie dirba su kitais žmonėmis:

  1. Kiekvienas specialistas privalo žinoti ir tinkamai įvertinti savo profesionalumo ribas ir realų savo dvasinį lygmenį, taip pat nuolatos tobulintis ir konsultuotis su geresniais už save specialistais. Jeigu matote, kad dirbant su tam tikrais žmonėmis Jūsų kompetencijos nepakanka, turėtumėte išlikti sąžiningi ir rasti drąsos nusiųsti tuos žmones pas atitinkančios jų lygmenį arba reikalą kompetencijos profesionalą. Astrologijos praktikoje ambicijos neleistinos, nes jos gali turėti sunkių pasekmių tiek specialistui, tiek pas jį atėjusiam žmogui. Būtina nepamiršti, kad kiekvieno specialisto profesionalumo ir susivokimo lygmuo skirtingas, taip pat skirtingas kiekvieno pas jį atėjusiojo dvasinis lygmuo, dėl to dvasinio kelio klausimais žemesnio dvasinio lygmens žmogui geriausiai gali padėti aukštesnio dvasinio lygmens žmogus, bet ne atvirkščiai. Astrologija pirmiausia susijusi su sielų Keliais, todėl dvasiniame kelyje esantieji bet kuriuo atveju turėtų rinktis už juos plačiau matantį astrologą. Panašaus dvasinio lygmens žmonės gali padėti vienas kitam, jeigu nėra kitų galimybių, tačiau žemesnio dvasinio lygmens astrologas nepadės taip, kaip reikėtų, aukštesnio dvasinio lygmens žmogui.
    1. Labiausiai padėsite žmonėms nagrinėdami su jais tas temas, kurias patys esate išgyvenę ir išsprendę savo gyvenime. Jeigu dirbsite tais klausimais, kurių dar nesate išsprendę arba su kuriais dar praktiškai nesusidūrėte, būsite panašūs į dėstytoją, skaitantį paskaitą studentams iš jiems žinomos knygos. Kalbėdami apie tai, ko neišgyvenote, galite būti sausi, galimas teisuoliškas tonas arba netgi dogmatiškumas. Tada baiminsitės, kad Jums neužduotų klausimo, į kurį negalėsite atsakyti.
    2. Svarbu emociškai neperimti sunkios žmogaus problemos, nes astrologo pareiga – ne jį užjausti ir guosti, o padėti rasti jos priežastį ir paskatinti ryžtis jos imtis – dirbti su savimi. Todėl tas, kuris su žmonėmis tiesiogiai dirba, turi mokėti nuraminti savo emocijas ir mintis, bet netapti abejingas. Tam būtinas intensyvus ir nuoseklus darbas su savimi, taip pat svarbu daryti praktikas ir melstis. Tai ir yra būtinoji darbo sauga, kasdienis apsivalymas prieš darbą, kiekvieną atėjusį žmogų ir po darbo. Labai vertinga ir mineralų terapija.

      Kalbėjome, kad kiekvienas gyvena pagal savo supratimą. Tas supratimas gali keistis tiktai tada, kai žmogus to užsinori ir imasi. Kol jis sau ir jo būklė jam patinka, nepriima net išmintingiausių patarimų, negirdi perspėjimų, neieško pagalbos, nes ji atrodo nereikalinga. Dėl to ir sakoma: padėti galima tik tam, kuris jau suprato, kad jam reikia pagalbos, ir jos ieško, prašo. Astrologija padeda pamatyti problemos šaknis ir būdus, kaip jas išrauti, tačiau toliau pats žmogus turi tą problemą spręsti, o ne laukti, kad kiti ją stebuklingai pašalintų. Tai reiškia nuoseklų ir sistemingą darbą su savimi.

      Taigi, netgi esant geriausiems tranzitiniams aspektams joks astrologas negali būti užtikrintas, kad jie veiks žmogaus gyvenimą gerai, jeigu jam daugiau nei trisdešimt metų, bet jis dar nieko gero niekam nepadarė arba tuščiai leido laiką, tingi ir laukia saldainio, kurį kas nors turėtų išvynioti ir įdėti jam tiesiai į burną. Lygiai taip pat astrologas negali žinoti, kaip tiksliai gali pasireikšti prasti svarbių planetų tranzitiniai aspektai, kai žmogus rimtai dirba su savimi ir yra savo Kelyje. Vadinasi, bet kuris – ir geras, ir prastas – planetų poveikis tiesiogiai susijęs su žmogaus pasirinkimais ir jo turimu įdirbiu. Profesionalus astrologas per tą poveikį gali įžvelgti tiek žmogaus evoliucinius žingsnius, tiek atpažinti prasidedančią involiuciją. Tai ypač akivaizdu veikiant transsaturninių planetų ir Chirono tranzitiniams aspektams, taip pat tranzitiniams Rahu ir Ketu grįžus į savo vietą arba darant kvadratūrą. Deja, retas tenori apie savo chroniškas į involiuciją vedančias klaidas girdėti, todėl dažniausiai užsideda netikėjimo šarvus, padedančius pasislėpti ir dar labiau atsiriboti nuo svarbios problemos savyje pamatymo ir sprendimo taisant klaidas, kol dar tai įmanoma, nes kartais jau būna per vėlu.

      Antropoteosofijoje išskiriami keturi pagrindiniai žmogaus sąmoningumo lygmenys: Aš kūnas, Aš jaučiantysis, Aš mąstantysis ir Aš siela. Tie lygmenys sąlyginiai, nes iš tiesų jų gerokai daugiau, tačiau jie savaime susiję su žmogaus mąstymu, pasaulėžiūra, gyvenimo būdu, tikslais ir prasmės supratimu. Jie bus išskiriami visoje knygoje siekiant parodyti skirtingą tų pačių planetų temų realizavimą ir galimybes.

      Žmogus gimsta be jokio lygmens, tačiau pradėdamas nuo pirmojo greičiau pasiekia paskutinį kartą turėtąjį. Taigi, pereinami visi lygmenys, lyg mokykloje pereinant į vis aukštesnę klasę. Tai ne karjera, kurios dvasiniuose pasauliuose nėra, bet yra eteriniuose, o žmogaus susivokimo lygmuo. Daug yra subtiliųjų pasaulių, kurie turi skirtingus vibracinius tembrus. Siela į Žemę iš tam tikro pasaulio ateina, todėl to pasaulio sąmoningumo lygmuo jai aukščiausias.

      Kuo iš žemesnio pasaulio ateinama, tuo supratimas materialistiškesnis, dėl to teigiama, kad žmogus negali pasikeisti, o bet kokie dvasiniai dalykai laikomi niekais arba apgaudinėjimu. Taigi, materialistinė sąmonė – tai Aš kūnas pozicija, nesvarbu, koks intelektualus žmogus būtų. Jis įsitikinęs savo neklystamumu ir kitus žmones arba aplinką, arba valdžią laiko kaltais dėl savo problemų.

      Aš jaučiantysis jau pamažu vis labiau pradeda suprasti, kad problemų priežastys gali būti ir jame, todėl ima jų ieškoti ir su tuo dirbti, kad pasikeistų. Jis jautrus viskam, kas su juo vyksta, gali mažiau ar daugiau aštriai reaguoti, todėl jam pirmiausia reikia spręsti santykių problemas, išmokti adekvačiai priimti save ir kitus, nieko nepervertinti ir nenuvertinti. Toks žmogus dažniausiai tampa kurios nors religijos ar dvasinės krypties sekėju, domisi dvasiniais dalykais, vadinasi, priima Dvasios buvimą ir jos pirmenybę prieš materiją. Žinodamas apie darbo su savimi svarbą, radęs progą jis tuo užsiima, praktikuoja, meldžiasi, tačiau mieliau tai daro grupėse ar nuėjęs į maldos namus, rečiau vienas. Iš esmės tai dvasios vartotojo lygmuo, nes žmogus visu tuo užsiima norėdamas išspręsti tam tikras savo problemas, dėl to daugelis jas išsprendusiųjų nėra pasirengę eiti toliau dėl didėjančių reikalavimų. Taigi, jie gražiai ir pasiturinčiai gyvena, kartais nueina į dvasinius seminarus, vyksta į šventyklas, susitinka su dvasingais žmonėmis, kalbasi su panašiai mąstančiaisiais, bet jų asmeniniai, šeimos ir karjeros dalykai išlieka prioritetiniai. Tokie yra dauguma dvasios ieškotojų ir religijų sekėjų, taip pat vadovų ir šventikų.

      Aš mąstantysis jau perėjo iki tol aprašytus etapus, todėl nieko dėl savo problemų nebekaltina, jas savyje mato ir dirba, kaip supranta. Jis sprendimus priima nemindžikuodamas, į savo sielos balsą, o ne patogumus ar išorinius dalykus atsižvelgdamas. Darbas su savimi tampa šio žmogaus gyvenimo būdu, todėl jis tai daro kasdien nuosekliai, sistemingai, nebeieškodamas draugijos, nes nebegali be to gyventi. Jo emocijos ir reakcijos rimsta, kaip ir mintys, dėl to kartais tyloje jį pasiekia Dvasios impulsas ir gyvenimui bei darbams naują prasmę suteikia. Toks žmogus pažįsta save ir savo sielą myli, todėl į pasaulį žvelgia kitomis akimis ir jame mato daugiau gėrio nei blogio. Jis pradeda tikėti, kad blogį galima nušviesinti gėriu, dėl to ima gyventi pasišviesdamas aukštaisiais idealais, kuriais tiki, vis dažniau aukoja savo patogumus, asmeninius ir šeimos dalykus dėl visuomeninių, kolektyvinių reikalų ir nieko už tai nebeprašo, galų gale ir nebelaukia iš nieko, tiesiog džiaugiasi galimybe dirbti kitų žmonių labui. Šis žmogus savo Paskirtį atpažįsta, pradeda ją vykdyti ir viską jai atiduoda, dvasiniu keliu eina nebijodamas jo reikalavimų ir išbandymų, suprasdamas jų prasmę savo sielos evoliucijai ir atsakomybę už savo naujos kokybės energiją. Tokiu tampa vienas iš tūkstančio dvasios ieškotojų ir religijų atstovų.

      Aš siela – tai tikrasis pašvęstasis, susivokusysis. Jų Žemėje labai mažai, nes toks žmogus – nebe asmuo, jis – individualybė, kuri Didžiojo Kolektyvinio Kūno dalele jaučiasi. Jis savo Misiją žino ir ją vykdo į nieką nesižvalgydamas, viską jai aukodamas.

Iš viso to galima suprasti, kad kiekvienas žmogus individualiai, vadinasi, pagal savo vidinę kokybę dangaus kūnų energiją priima, skirtingai tų pačių planetų ir žvaigždžių lygmenis įsisavina. Panagrinėkime tai.