Medicininė astrologija: istorija ir ateities perspektyvos

(Literatūros apžvalga)

„Yra daug svarbiau žinoti, koks asmuo turi ligą, negu žinoti, kokią ligą turi asmuo“ Hipokratas

Astronomija ir astrologija su medicina buvo susijusios nuo neatmenamų laikų. Istorija mini ilgai trukusią astrologijos žinių taikymo medicinoje tradiciją (5, 3). Priešistoriniais laikais astrologija buvo išskirtinai sakralus ir saugomas nuo iškraipymų ir piktnaudžiavimo žvaigždžių mokslas, atveriantis Visatos išminties lobynus, prieinamus tik išrinktiesiems. Astrologija galėjo užsiimti tik žyniai ir pašvęstieji, save atitinkamai tam paruošę. Būdami astrologais jie atlikdavo ir dvasininko, ir psichologo, ir gydytojo funkciją. Keičiantis amžiams, siaurėjant žmonių sąmonei, keitėsi ir siaurėjo astrologijos samprata, vis plačiau imta ja piktnaudžiauti, naudoti pasipelnymo tikslu, grubiajai prognostikai (1). Nors medicinos istoriją nagrinėjantys istorikai astrologijai skiria mažai dėmesio, tačiau yra besigilinančiųjų ir į šią sritį. Kembridžo universiteto (DB) mokslo istorijos ir filosofijos profesorė Lauren Kassell, tyrinėjanti astrologinės medicinos istoriją, teigia, kad astrologijos pritaikymas medicinoje – tai viena seniausių ir ilgiausiai išlikusių tradicijų (18). Senovėje gydytojai ir gyduoliai privalėjo išmanyti astrologiją ir astronomiją, jos ryšį su žmogaus kūnu ir ligomis. Dėl skirtingų priežasčių šių žinių pritaikymas buvo išstumtas (4). Astrologija visada turėjo savo kritikų. Medikų bendruomenės skepsis astrologijos atžvilgiu ėmė augti XVII–XVIII a., pradėjus sparčiai vystytis gamtos ir technikos mokslams, atsirandant naujosioms technologijoms (7). Tuo metu sparčiai kito ir medicinos srities samprata ir priemonės.

Astrologija medicinoje skirtingais istoriniais laikotarpiais

Nuo Mesopotamijos, Babilono, senojo Egipto laikų iki XVII–XVIII a., mažiausiai 3–4 tūkstančius metų, gydytojai astrologijos ir astronomijos žinias naudojo nustatant ligą ir jos priežastį bei parenkant gydymą. Istorijos šaltiniai teigia, kad būtent egiptiečiai buvo medicinos ir astrologijos žinių suderinimo ekspertai. Babilono tekstai – seniausi randami šaltiniai, kuriuose minimas terminas melotesija (5). Melotesija – tai astrologijos kryptis, nagrinėjanti žmogaus kūno dalių ir ligų sąsajas su planetomis bei zodiako ženklais (16). Senovės Graikijos filosofai (Helenistinis laikotarpis) vystė ir skleidė makrokosmo – mikrokosmo idėją, kurios šaknys siekia priešistorinius laikus. Buvo teigiama, kad žmogus yra mažas pasaulis (mikrokosmas), kurio sandara atkartoja Visatos sandarą (makrokosmą). Ši analogija rėmėsi supratimu, kad kosmosas yra vienas didelis organizmas, turintis sielą ir protą, kurie, buvo tikima, yra Dievo. Šia teorija buvo remtasi aiškinant žmogaus prigimtį ir sandarą, daugelyje pasaulio filosofijos sistemų, tarp kurių Senoji Mesopotamija ir Senovės Kinų filosofija. Šia teorija vėlesniais laikais rėmėsi Platonas, Aristotelis, Hipokrato medicina, viduramžių ir Renesanso periodų gydytojai ir alchemikai (17).

Vienas įtakingiausių Vakarų filosofijos mąstytojų senovės graikų filosofas Aristotelis (384–322 m. pr. m. e.), tyrinėjęs dangaus įtaką žemės reikalams, remdamasis senų dvasinių krypčių žiniomis teigė, kad visa Žemės kūrinija sudaryta iš keturių elementų: ugnies, žemės, oro ir vandens. Aristotelio plėtotą kosmologijos teoriją vėliau vystė ir integravo į astrologijos sistemą Klaudijus Ptolemėjus. Klaudijus Ptolemėjus (~90–168 m.) viename garsiausių pamatinių astrologijos veikalų „Tetrabiblos“ kalba apie horoskopų astrologiją ir mini sąsajas tarp astrologijos ir medicinos (5, 6). Jis teigė, kad Saturnas gali būti susijęs su išsekimu, nerimu, užsitęsusiomis sveikatos problemomis, o Marsas gali lemti karščiavimą, traukulius ar kraujavimą. Jupiterio ir Veneros planetų poveikis sveikatai dažniausiai yra geranoriškas ir palaikantis (16). Tiek Aristoteliui, tiek Ptolemėjui dangaus poveikis Žemės reikalams buvo akivaizdus (6).

Antikinės Graikijos filosofai ir gydytojai Hipokratas (460–377 m. pr. m. e.) ir Klaudijus Galenas (129–200 m.) taip pat ieškojo ryšio tarp dangaus ir žmogaus kūnų. Hipokratas, garsus Antikinės Graikijos gydytojas ir filosofas, rašė apie Mėnulio įtakos svarbą žmogaus kūno sveikatai. Pagal Mėnulio fazes buvo numatoma ligos eiga ir kritinės dienos. Ūminės ligos buvo vertinamos pagal Mėnulio ciklą, o lėtinės – pagal Saulės. Hipokratas rėmėsi 4 skysčių teorija, pagal kurią sveikatą lemia keturi kūno skysčiai ir pusiausvyra tarp jų: geltonoji tulžis (karštis), juodoji tulžis (sausumas), kraujas (drėgnumas) ir gleivės (šaltis). Buvo manoma, kad vyraujantis skystis lemia temperamentą, pagal kurį buvo skiriamas atitinkamas gydymas. Hipokrato medicinos mokykloje buvo dėstoma ir astronomija (5). Humoralinę teoriją išplėtojo ir išpopuliarino K. Galenas, iškilus senovės graikų gydytojas ir filosofas, kurio teorijomis Vakarų medicinos mokslas rėmėsi iki XVIII a. Jis teigė, kad kai kurie astrologiniai metodai galėtų būti integruoti į mediciną, tačiau nepalaikė prognostinės astrologijos. K. Galenas tyrinėjo Mėnulio ir elementų (stichijų) įtaką sveikatai (5, 3). Romos imperijos laikų medicinos tekstuose taip pat randama astrologinės informacijos (7).

Renesanso astrologinė medicina

Ypatingą klestėjimo periodą astrologinė medicina išgyveno Renesanso laikotarpiu. Tuo metu Vakarų Europos universitetuose medicinos studentai kelerius metus studijuodavo astronomiją ir astrologiją. Astrologijos žinios buvo naudojamos nustatant ligos diagnozę ir skiriant gydymą. Visi XVI a. gydytojai žinojo, kokias kūno dalis valdo Zodiako ženklai ir kokiu laiku geriausiai paskirti vaistus, nuleisti kraują ar operuoti. Tuo metu buvo naudojamos 7 planetos, 12 būstų, buvo paisoma Mėnulio fazių (5, 16). Kai kurie astrologai sudarydavo būstų ir ligos pradžios horoskopą (7, 5). Didžiosios Britanijos Karališkojoje gydytojų kolegijoje (Royal College of Physicians) iki XVI–XVII a. buvo dėstoma astrologija, leidžiami astrologiniai almanachai, iki XVI a. Karališkosios gydytojų kolegijos prezidentu galėjo būti ir astrologas. Medicininė astrologija buvo grindžiama mintimi, kad kiekvienas klausimas gali būti išspręstas, įvertinant planetų poziciją tuo momentu, kai liga prasidėjo. To meto gydytojai papildomos informacijos gaudavo vizualiai apžiūrėdami paciento šlapimo mėginį (uroskopija). Pakakdavo, kad pasiuntinys atneštų ligonio šlapimo mėginį, papasakotų ligos istoriją, kuo remiantis buvo sudaromas ligos pradžios horoskopas ir tokiu būdu nustatoma diagnozė, prognozė ir parenkamas gydymas. Horoskopo analizės derinimas su uroskopija, nustatant ligos priežastį ir skiriant gydymą, buvo taikomas kelis šimtmečius (7).

Yra išlikę XVII a. Anglijoje dirbusių astrologų gydytojų užrašų, patalpintų Ašmolio muziejuje DB (Elias Ašmolis (1617–1692) Oksfordo astrologas) (7). Juose rašoma, kad sėkmingas astrologas išnagrinėdavo daugiau nei 1 000 ligos atvejų per metus. Kiekvienam atvejui sudarydavo horoskopą, apgalvodavo ir pateikdavo diagnozę. Į astrologus žmonės kreipdavosi ne tik dėl kūno negalavimų, bet ir dėl psichologinių problemų. Tuo metu horoskopo nagrinėjimas priminė šiuolaikinių psichoterapeutų darbą. Tai buvo gili vidinių savybių analizė ir patarimai, kokias savybes sergantysis turi vystyti, o kurių atsisakyti. Kaip ir dabartiniai psichoterapeutai, astrologai tiesiogiai nenurodydavo, ką daryti, bet paskatindavo žmogų patį pamąstyti (7).

Žinomas šveicarų gydytojas alchemikas ir filosofas Paracelsas (1493–1541) taip pat taikė astrologines žinias gydant ligonius. Astrologija buvo labai svarbi Paracelso medicinos dalis. Yra išlikę jo veikalų, kuriuose aprašomi astrologiniai talismanai, skirti ligoms gydyti. Paracelsas, nežiūrint į tai, kad gilinosi į okultizmą, buvo vienas pirmųjų gydymo cheminėmis medžiagomis ir mineralais šalininkas. Vienas žinomiausių Renesanso epochos Anglijos gydytojų Viljamas Harvėjus (William Harvey) (1578–1657), padaręs svarbių atradimų anatomijos ir fiziologijos moksle, ypač aiškinant sisteminę kraujotaką, savo veikloje rėmėsi Aristotelio darbais. V. Harvėjus tiek mokslo tyrinėjimuose, tiek praktiniame darbe naudojo mikrokosmo – makrokosmo analogiją ir alcheminę terminologiją (6).

Astrologijos ir medicinos atsiskyrimas

XVII – XVIII a. astrologijos vaidmuo Renesanso epochos medicinoje ėmė keistis. Tuo metu ypač sparčiai pradėjo vystytis mokslo idėjos, vienas po kito sekė mokslo atradimai: sukuriamas mikroskopas (1590 m.), aprašoma kraujo cirkuliacijos sistema (1628 m.), atrandamos kraujo ląstelės (1670 m.) (9). Racionalaus mokslo revoliucija ir mokslinės pasaulio sampratos įsigalėjimas atmetė tariamai iracionalių metodų įtaką (6). Astrologija palaipsniui ėmė prarasti šimtmečius turėtą mokslo intelektualinės bendruomenės palaikymą. Vis garsiau imta kalbėti, kad tai nėra mokslas, o tik iracionalios magijos metodai, dvelkiantys šarlatanizmu. Mokslinės medicinos gydytojai, pamatę, kad nauji eksperimentinės mokslinės medicinos metodai sulaukia vis didesnės sėkmės, pradėjo atsisakyti astrologijos. Vyko kova tarp racionalaus ir irracionalaus. Astrologija buvo išstumta už mokslo ribų. Medicina ir astrologija pasuko skirtingais keliais. Vis sparčiau ir plačiau ėmė dominuoti fizinės medicinos atradimai ir metodai. O žmogaus charakterio savybių, elgesio ir su juo susijusių psichinės kilmės negalavimų raida ėmė sparčiai atsilikti (7).

Astrologijos atgimimas ir sąsajos su šiuolaikine medicina

XIX a. antrojoje pusėje prasidėjo moderniosios astrologijos atgimimas. XX a. pradžioje gyvenęs JAV gydytojas H. L. Kornelis (H. L. Cornell) tyrinėjo planetų santykį su ligomis, studijuodamas skirtingomis ligomis sergančių pacientų horoskopus ir ieškodamas dėsningumų. Jis teigė, kad rado neįkainojamą astrologinių žinių pritaikymą klinikinėje praktikoje. H. L. Kornelis surinko medžiagą iš skirtingų astrologijos ir medicinos mokslo šaltinių ir sudarė Medicininės astrologijos enciklopediją (4).

Šiandienėje visuomenėje dauguma išsilavinusių žmonių astrologiją vertina skeptiškai, laikydami ją nevertais dėmesio prietarais, kurie nėra patvirtinti mokslo. Deja, šiai dienai mokslas dar neturi metodų, galinčių ištirti, kaip veikia astrologija, kaip formuojasi mintis ar kyla emocija, todėl negali patvirtinti ar paneigti vieno ar kito. Jeigu mes liniuote negalime pamatuoti svorio, tai nereiškia, kad jo nėra. Dangaus kūnai rodo polinkį, kuris nebūtinai gali pasireikšti, nes žmogaus pasirinkimai gali pakeisti įvykių eigą. Joks prietaisas nepajėgtų išmatuoti žmogaus pasirinkimo, ryžto ar valios. Astrologijos žinių pritaikymo galimybei trukdo ir išankstinis priešiškas didžiosios visuomenės dalies nusistatymas.

Medicininės astrologijos pobūdis, tikslai ir funkcijos šiandienės visuomenės ir mokslinės medicinos kontekste turi savo specifiką, kuri skiriasi nuo buvusių skirtingais istoriniais laikotarpiais. Šiuolaikinės medicinos technologijos ir mokslo pažanga leidžia gerai pažinti kūno ligas, jų eigą bei didžia dalimi tiksliai ir greitai jas diagnozuoti. Instrumentiniai vaizdiniai tyrimo metodai ir laboratorinės medicinos pasiekimai leidžia diagnozę nustatyti greitai ir tiksliai. 60–70 proc. sprendimų, lemiančių diagnozės nustatymą ar gydymo taktikos parinkimą, priklauso nuo laboratorinių tyrimų rezultatų (14). Astrologiniai ligų diagnostikos metodai, turėję didelę reikšmę antikos, viduramžių ar Renesanso laikotarpiais, šiandieniame medicinos mokslo kontekste netenka buvusios svarbos. Neatsižvelgiant į tai yra manančių, kad astrologijos žinios galėtų rasti pritaikymą medicinos moksle ir praktikoje. Vienas taip manančių – Didžiosios Britanijos MP Davidas Tredinnickas, kuris yra pasakęs, jog būtų tikslinga astrologiją matyti kaip sveikatos priežiūros sistemos dalį (2).

Kaip žinia, medicinos mokslas daugiausia dėmesio skiria fiziniam kūnui, yra gerai jį ištyrinėjęs, o ligų priežasčių ieško biocheminių ir fiziologinių procesų sutrikimuose. Psichosomatinė medicina nagrinėja, kaip psichologiniai poveikiai ir procesai lemia fiziologiją ir sukelia ligas. Astrologija remiasi metafiziniu požiūriu į žmogų ir jo struktūrą, kurią traktuoja kaip mikrokosmą, atkartojantį makrokosmo sandarą. Kaip rentgenu galima pamatyti žmogus kaulų struktūrą, taip patyręs astrologas gali pamatyti giluminę žmogaus struktūrą: psichikos, charakterio savybes, polinkius, galimas problemas bei jų sprendimo kelius, sielos pamokas. Taip astrologija pateikia aiškią, nuoseklią sistemą ir išaiškina sąsajas. Ji ramiai patikina ir garantuoja, kad žemiškas pasaulis su jo atsitiktinumais yra prižiūrimas ir kontroliuojamas amžino, tikslaus ir nematomo jo dangiškų „kolegų“ ritmo (7).

Šiuolaikinė astrologija ir jos kryptys

Šiuolaikinės astrologijos, taip pat ir medicininės astrologijos mokyklų ir atmainų yra didžiulė įvairovė. A. Ilgevičienės (2012) knygoje „Eros priešaušryje, arba apie išniekintą astrologiją ir „Pasaulio pabaigą“ pastaroji skirstoma į tris kryptis: fatalistinę, prognostinę ir evoliucinę dvasinę. Jos kelia skirtingus astrologijos žinių naudojimo tikslus bei galimybes. Fatalistinės astrologijos kryptis remiasi nuostata, kad žmogaus likimas yra nulemtas ir nėra galimybės jo pakeisti. Gimimo metu planetų ir žvaigždžių išsidėstymas nulemia ateities įvykius, galimas problemas ir sėkmes, su kuriomis besąlygiškai reikia susitaikyti. Prognostinė astrologija žinias naudoja galimoms situacijoms ir įvykiams numatyti, kad būtų galimybė pasiruošti ar jų išvengti. Evoliucinė dvasinė astrologija remiasi nuostata, kad siela, atėjusi į Žemę tobulėti, atsineša likimą, kurį žmogus gali keisti. Ji teigia, kad žmogaus natalinis horoskopas parodo atsineštas sielos pamokas, silpnybes bei stiprybes. Ji kalba apie darbą su savimi: neigiamas savybes keičiant teigiamomis, pasitelkiant ir ugdant stiprybes bei talentus. Evoliucinės krypties astrologas griežtai laikosi vidinės etikos, todėl nesikiša į žmogaus pasirinkimą, o tik padeda plačiau suprasti susidariusias situacijas, skatina savarankiškai mąstyti ir laisva valia kurti savo gyvenimą, padedant Dievui. Mąstančiam žmogui evoliucinės astrologijos suteikiamos žinios gali padėti plačiau mąstyti. Vengiantys pokyčių ir netikintys, kad gali keisti savo likimą, renkasi fatalistinę ar prognostinę astrologiją (12).

XX a. gyvenusi Rusijos astrologė gydytoja L. Filipova teigė, kad medicininė astrologija, nagrinėjanti žmogaus sveikatos klausimus, yra sakralus mokymas, turintis gilias istorines šaknis. Ji išskiria fizines, psichologines ir dvasines ligų priežastis, kurias gali atskleisti išsami natalinio horoskopo analizė. L. Filipova išskiria tris medicininės astrologijos tikslus: padėti žmogui grįžti į savo gyvenimo ritmą ir suderinti jį su Dangaus ritmais; rasti giluminę ligos priežastį, kurią nurodo astrologiniai elementai, ir pastūmėti žmogų link Dievo ir Šviesos evoliucijos kelio (19). Psichosomatinės, paskutinį šimtmetį vis populiarėjančios krypties, medicininės astrologijos pagrindinis tikslas – atskleisti galimas vidines priežastis, pastūmėjusias susiformuoti sveikatos problemoms. Evoliucinės dvasinės krypties astrologas nagrinėdamas horoskopą atlieka išsamią gilią charakterio savybių, polinkių, prisirišimų, galimai ydingų mąstymo modelių analizę, kuri gali duoti gilesnes įžvalgas apie ligos priežastį ir pamokas, kurios turi būti išmoktos.

Medicininės astrologijos perspektyvos

Taigi šiuolaikinė medicininė astrologija, žvelgiant į ateities perspektyvą, galėtų padėti plėtoti platesnį požiūrį į žmogų ir sveikatos sutrikimų priežastis. Ligų diagnostikos funkcija, šiai dienai dėl pažangių medicinos diagnostikos galimybių atliekanti mažiau svarbų vaidmenį, galėtų užleisti vietą astrologijos žinių suteikiamai galimybei giliau pažinti žmogų, rasti vidinį disbalansą, galėjusį įtakoti ligą, bei paskatinti žmogų pačiam prisiimti atsakomybę ir keistis. Savaime suprantama, kad astrologo galimybės išsamiai išanalizuoti horoskopą tiesiogiai priklauso nuo paties astrologo profesionalumo ir kompetencijos. Todėl rimtos astrologijos studijos galėtų trukti kelis metus, o praktikuojantys astrologai nuolat tobulintų žinias bei dirbtų su savo neigiamomis savybėmis. Galbūt astrologijos pagrindai galėtų būti dėstomi ir medicinos studijose. Tokiu būdu būsimieji medikai turėtų galimybę plačiau pažinti žmogų, jo problemų priežastis bei praplėsti pagalbos būdų spektrą. Medicininiai metodai, derinami su alternatyvios, natūralios medicinos galimybėmis, atsižvelgiant į dangaus kūnų diktuojamus ritmus, galėtų padėti dar efektyviau pasiekti norimų rezultatų gydant tiek fizines, tiek psichines, tiek dvasines ligas. Giliausia prasme evoliucinės dvasinės krypties astrologija galėtų padėti rasti atsakymus į taip dažnai ligos akivaizdoje iškylančius klausimus: Kodėl būtent man? O ką aš padariau ne taip? Ką turiu suprasti ir pakeisti?

Literatūra:

1. Apie astrologijos raidą. Antropoteosofinės Astrologijos Asociacija. Prieiga per internetą: antropoteosofineastrologija.lt.
2. Combining astrology and healthcare: your medical horoscopes. Science. The Guardian. Prieiga per internetą: https://www.theguardian.com/science/brain-flapping/2014/jul/25/david-tredinnick-astrology-medicine-healthcare-horoscopes.
3. Cooper, G. (2011). Galen and Astrology: A Mésalliance?, Early Science and Medicine, 16(2), 120–146. doi: https://doi.org/10.1163/157338211X557084
4. Cornel, H. L. (2017). Encyclopedia of Medical Astrology.
5. Greenbaum, D. G. (2015). Astronomy, Astrology, and Medicine. In Ruggles C. (Ed.), Handbook of Archaeoastronomy and Ethnoastronomy. Springer, New York, NY. https://doi.org/10.1007/978-1-4614-6141-8_19
6. Gregory, A. (2014). William Harvey, Aristotle and astrology. The British Journal for the History of Science, 47(2), 199–215. doi:10.1017/S0007087413000393
7. Hare, E. H. (1977). Medical astrology and its relation to modern psychiatry. Journal of the Royal Society of Medicine, 70, Issue 2 (Bethlem Royal Hospital, Monks Orchard Road, Beckenham, Kent, BR3 3BX). https://doi.org/10.1177/003591577707000217
8. Harrison, M. (2000). From medical astrology to medical astronomy: Sol-lunar and planetary theories of disease in British medicine, c. 1700–1850. The British Journal for the History of Science, 33(1), 25–48. doi:10.1017/S0007087499003854
9. History of Medicine Timeline. Prieiga per internetą: http://www.datesandevents.org/events-timelines/10-history-of-medicine-timeline.htm
10. History of Medicine: Astrology in Medicine. Prieiga per internetą: History of Medicine: Astrology in Medicine | Columbia University Department of Surgery (columbiasurgery.org)
11. Hofman, O. (5 Junio 2009). Classical Medical Astrology. Heeling with Elements. The Wessex Astrologer Ltd; Illustrated edición.
12. Ilgevičienė, A. (2012). Eros priešaušryje, arba apie išniekintą astrologiją ir „Pasaulio pabaigą“. Vilnius: Tiamata.
13. Kassell, L. (Winter 2014). Casebooks in early modern England: medicine, astrology, and written records. Bulletin of the History of Medicine, 88(4), 595–625 (Article). Published by Johns Hopkins University Press DOI: For additional information about this article. https://doi.org/10.1353/bhm.2014.0066
14. Laboratory Medicine is Faced with the Evolution of Medical Practice. Prieiga per internetą: nih.gov
15. Lehman, J. L. (2012). Traditional Medical Astrology. Schiffer Publishing Ltd.
16. Markham, J. G. Melothesia in Babylonia. Prieiga per duomenų bazę: https://library.oapen.org/bitstream/id/58d5fe4f-8656-4dd4-b363-f4393af371a2/1005460.pdf [žiūrėta 2021 m. balandžio 26 d.].
17. Microcosm and Macrocosm. Prieiga per internetą: Encyclopedia.com
18. Your Zodiac Sign, Your Health – The Atlantic. Prieiga per internetą: https://www.theatlantic.com/health/archive/2013/11/your-zodiac-sign-your-health/281358/
19. Филипова, Л. (2019). Медицинская астрология. Велигор.