Astrologijos lygmenys

Astrologija, kaip įvairių sąmonės lygmenų pažinimo sistema, dar priešistoriniame Egipte buvo visų dvasinių mokymų ištakos. Iš Egipto žynių jos mokėsi chaldėjai, galiausiai ji nukeliavo į Indiją. Žvaigždžių mokslas, arba šventųjų Misterijų mokslas, tais laikais buvo Pašvęstųjų mokslas. Jokia dvasinio ugdymo mokykla neapsiėjo be astrologijos. Žynys anuomet buvo ir dvasininkas, ir astronomas, ir astrologas, ir psichologas, ir gydytojas, ir mokytojas.

Žuvų eroje prasidėjo astrologijos krizė. Ryškiausiai ji pasireiškė senovės Romoje: amžių amžius saugota šventoji astrologija čia buvo paversta būrimu. Vystantis mokslui ji pamažu tapo grubia prognostika, pagrįsta išskirtinai matematika. Dangaus kūnai buvo prilyginti paprastiems materialiems objektams. Šitaip pradėjo vertis bedugnė tarp buitinės prognostinės astrologijos ir dvasinės astrologijos sampratų.

Taigi, astrologija, kaip ir visi ezoteriniai mokslai, turi dvi puses: išorinę ir vidinę.

Išorinė pusė – tai matematiniai veiksmai, formulės ir klasikinis planetų veikimo aiškinimas. To išmokti dabar gali bet kas, nes prirašyta begalė įvairių mokyklų astrologijos vadovėlių. Organizuojama daug kursų, kuriuose mokoma prognostikos gudrybių. Kai kurie žmonės mokosi savarankiškai. Tokia vien astrologiniais skaičiavimais ir technikomis pagrįsta astrologija – lyg žmogus be sielos, vadinasi, ji tuščiavidurė ir neišvengiamai programuoja.

Vidinė pusė – tai dvasinių vertybių pamatas. Be šio pamato tikroji astrologijos esmė ir jos gyliai tiesiog neatsiveria. Vadinasi, jį turi susikurti pats žmogus. Vieniems tą pamatą padeda kažkas susikurti. Kitiems jis įgimtas, todėl reikia tik prisiminti. Tas, kuris siekia giliau pažinti astrologiją, neišvengiamai turi giliau pažinti save. Taigi, prasideda jo Kelias į dvasią. Tik tada, kai žmogus tampa tuo Keliu, jis iš tiesų pažįsta astrologijos, kaip ir kitų okultinių mokymų, erdves. Tai Kelias į savo sielos, per kurią pažįstama Dvasia, gelmes…*

Kiekvienas astrologas, nesvarbu, kuriai mokyklai jis priklausytų ar būtų tiesiog savamokslis, dirba pagal savo sąmoningumo lygmenį. Pagal tai išskiriami ir astrologijos lygmenys.

1. Astronominis lygmuo

Tai materialistinė pasaulėžiūra, į dangaus kūnus žiūrinti kaip į atitinkamos fizinės būsenos ir cheminės sandaros objektus. Tie objektai gali būti matomi įvairiais prietaisais, o jų parametrai ir ciklai apskaičiuojami. Dangaus kūnai turi savo gravitacijos lauką, skleidžia elektromagnetinius virpesius. Astrologija laikoma pseudomoksline teorija.
Tačiau net šios pasaulėžiūros atstovai, patyrę, kad astrologiniai tranzitai veikia, pradeda praktikuoti ekonominę ir prognostinę astrologiją, padedančią parinkti tinkamą laiką svarbiems reikalams ar verslui.

2. Buriamasis lygmuo

Pagal šio lygmens astrologiją dangaus kūnai, ypač planetos, fatališkai veikia gamtos reiškinius, taip pat valstybių, tautų ir žmonių likimą, todėl jo pakeisti negali niekas. Toks astrologas būrėjas tampa lėmėju, kalbančiu Visagalio vardu, ir taip uždeda neišvengiamumo programos antspaudą ant visų savo pranašysčių. Šitaip pranašaujama kitiems ir nesuprantama, kad bet koks prisilietimas prie sakralių dalykų, o tokia ir yra astrologija, turi rimtų pasekmių, nes čia galioja griežtos taisyklės, reikalaujančios visų pirma atsakomybės už ištartą žodį.

3. Jausminis (arba jutiminis) lygmuo

Tai emocingas ir tiesmukas įsijautimas į vieną ar kitą planetą arba aspektą tuo lygmeniu, koks tuo metu atsiveria. Šis požiūris artimas fatalistiniam (buriamajam) požiūriui, tačiau mažiau kategoriškas, labiau susitaikantis ir pateisinantis, būdingas emocingiems, kartais paranormalių sugebėjimų turintiems arba norintiems turėti astrologiją studijuojantiems žmonėms. Galimi aiškiaregystės arba aiškiagirdystės fragmentai, bet tokie žmonės dar nepajėgūs suprasti sakralinės simbolių reikšmės, dėl to juos perskaito tiesiogiai, ir atskirti savo regėjimo ar girdėjimo šaltinio. Intelektualai dažniausiai šį etapą lyg savaime peršoka ir patenka į kitą.

4. Prognostinis vartotojiškas lygmuo

Prognostinis vartotojiškas lygmuo būdingas žmonėms, labiau pažįstantiems viską protu negu jausmais. Tokie niekaip nesupranta, kaip galima planetas jausti.
Emocingieji šiame etape užsilaiko trumpai. Jie mieliau peršoka į dar kitą etapą.
Šio lygmens astrologija tampa pritaikomąja-prognostine, skirta ieškoti žmogui patogių ir saugių pozicijų. Likimo samprata čia jau paslankesnė, nes tikima, kad žmogus, vadovaudamasis astrologo patarimais, gali išlaviruoti savo laivą per bet kokias likimo audras ir pakreipti jį reikiama kryptimi. Prognostiniam vartotojiškam lygmeniui būdinga ir pritaikomoji psichologija: psichologas mato, kodėl žmogui kyla vienokių ar kitokių problemų ir kaip galima jam padėti. Šiuo lygmeniu dirba ir tie, kurie baigę astrologijos studijas nepaliauja mokytis toliau savarankiškai: jie daug skaito, praktikuoja dirbdami su klientais, taip pat supranta Kelio į Dievą reikšmę, todėl daug meldžiasi ir atlieka praktikas, padedančias harmonizuotis ir atstatyti išsekusias jėgas. Tokių astrologų prognozės praranda tiesmukumą, nes vis giliau jaučiami vidiniai stabdžiai, tampantys aiškiu tabu, ką žmogui galima sakyti, o ko – ne.

5. Mentalinis-struktūrinis lygmuo, arba astropsichologija, senų mentalinių programų pamatymas ir darbas su jomis

Šiame etape esantysis, matydamas savo senas mentalines programas, jau sąmoningai meta iššūkį likimui: nusprendžia jas keisti kitomis – tinkamesnėmis. Planetos ir jų aspektai šiuo atveju reiškia nebe duotybes, kurių negalima pakeisti, o priežastis, kodėl žmogaus gyvenimas toks, o ne kitoks. Taigi tas, kuris žino priežastis, gali jas keisti taip, kad keistųsi ir pasekmės. Šitaip žmogus pradeda modeliuoti savo gyvenimą ir keistis.
Toks astrologas nuolatos dirba su savimi ir skatina tai daryti savo klientus. Jam pradeda atsiverti situacijų schemos ir jų modeliavimo galimybės. Tai vadintina psichine ir mentaline alchemija. Jis nebeteikia tiesmukų prognozių, stengiasi išaiškinti žmogui jo galimybes ir kelius į jas. Šio lygmens astrologas dirba kaip psichoterapeutas: jis padeda pamatyti gilius povandeninius rifus ir nurodo vidines galimybes, kaip geriau juos apeiti, kaip pasimokyti iš numatomų pamokų. Dvasinės praktikos, savistaba ir maldos lydi jį kasdien. Jis tai daro vis nuoširdžiau ir sąmoningiau.

6. Dvasios minties lygmuo

Penktame lygmenyje įsitvirtinusi samprata atsiskleidžia dar plačiau, nes žmogus, vis giliau pažindamas situacijų ir įvykių, priežasčių ir pasekmių sąsajas, pradeda pažinti planetų ir žvaigždžių veikimo diapazonus ir kalbą. Jos po truputį ima įsileisti į savo pasaulį. Toks astrologas, matydamas planetų nužymėtas priežasčių ir pasekmių linijas, išskiria tų linijų sankryžas, tampančias savotiškomis perėjimo zonomis iš vienos sąmonės būsenos į kitą, kada įmanomi lemtingi pokyčiai ir giliausios transformacijos. Ankstesniame etape mestas iššūkis likimui gauna patvirtinimą, nes aiškiai matoma, kad kiekvienas žmogus kiekvieną minutę savo mintimis, žodžiais ir darbais kuriasi gerą arba blogą karmą, taip pat regima, kaip daugelis nepasinaudoja suteiktomis galimybėmis arba net amžiams jų atsisako.
Taigi, šio lygmens astrologas žino, kad svarbi kiekviena minutė. Nuo to, kaip ji praleidžiama, priklauso, kas laukia po valandos, dienos ar metų.
Tai evoliucinė astrologija, užsiimanti dvasios alchemija. Dabar tampa aišku, kodėl astrologija buvo vadinama šventąja sistema. Pagrindiniai astrologijos teiginiai įgyja begalę naujų variacijų ir atspalvių. Žmogus kuria save iš naujo. Jis geba būti visoks ir joks. Tai atlikęs, gali padėti tai daryti tiems, kuriems to reikia. Bet kokie įvykiai jam dabar turi vertę tik dvasiniu požiūriu, nes materialusis planas, kuriame veikia konkretybės, tampa visiškai neįdomus, nors reikia jame gyventi, kol turi kūną. Tai žinodamas, šis žmogus randa pusiausvyrą tarp materijos ir dvasios ir aiškina apie jos svarbą tiems, kurie į jį kreipiasi. Jis už nieką nebepriima sprendimų, tačiau skatina kiekvieną priimti sprendimus pačiam.
Tas, kuris sukuria save, įkuria savo širdyje dvasinę ugnį, todėl gali ir į kitų širdį jos kibirkštį įmesti, taip paraginti ir juos svarbiausio savo sielai darbo imtis. Toks žmogus tampa ne tik psichoterapeutu, bet ir sielovadininku. Dievas šiam žmogui yra visur, todėl jis sveikina Aukščiausiąjį ir dėkoja jam už galimybę gyventi, vis daugiau susivokti per prasmingas maldas, taip pat bando pažinti dieviškąją vibraciją medituodamas. Planetos ir žvaigždės pradeda jam atverti savo dvasinius lygmenis.

7. Dvasinis lygmuo, arba kosminė astrologija

Tai Pašvęstųjų astrologija. Įžanga į ją padaryta šeštame etape. Šioji astrologija atveria planetų, žvaigždžių, galaktikų centrų šerdžių esmę su visomis pasekmėmis.
Būtent toks žmogus gali aiškinti astrologiją kitiems, jeigu tai – jo Paskirtis. Jis žino, kad kiekviena siela, nusviesta į materijos pakraštį, turi išgyventi savo patirtis. Kitaip tiesiog nebūna. Kol ji to nesupranta, taip ir gyvena. Kada pradeda patirti materijos spaudimą, lyg žmogus, skęstantis jūroje, bando išsigelbėti. Kad būtų galima išsigelbėti, svarbu norėti tai padaryti, tikėtis išsigelbėjimo ir imtis realių veiksmų, kad tai įvyktų.
Taigi, šio lygmens žmogus gali tapti išsigelbėjimu tiems, kurie iš tikrųjų nori išsigelbėti, juo tiki ir patys viską daro, kad taip įvyktų. Jis padeda toliau nepasiklysti, nes pats jau žino Kelią Namo.

* Pagal A. Ilgevičienės knygą „Eros priešaušryje, arba Apie išniekintą okultizmą, astrologiją ir ,,Pasaulio pabaigą“