Apie savęs pažinimą

„Visos tiek matomos, tiek nematomos sąmonės formos individualiai pasireiškia viename didžiuliame beformiame kūne, kuris vadinamas Bendrąja Sąmone, arba Dievu. Taigi Dievas yra visur: jis duoda žinią, praskrisdamas paukščiu, jis pamaitina miške, atiduodamas savo kūną, tapusį uogomis ar grybais, jis užstoja nuo vėjo, tapęs uola, pagirdo, virtęs tyru vandeniu… Toks Tikėjimas buvo gilioje senovėje. Jis buvo gyvas, nes šitaip tikintis žmogus pažįsta savo Tikėjimo objektą kiekvieną savo gyvenimo minutę kiekvienoje situacijoje. Šitaip tikėti gali tiktai savo sielą girdintis žmogus. Siela pažįsta Dievą, nes jo dieviškosios sąmonės dalele yra pati. Todėl tas, kuris pažįsta save, pažįsta ir Dievo buvimą.

Taigi Pitagoro žodžiai „Pažink save, tada pažinsi viską“ buvo, yra ir bus aktualūs visais laikais“ (p. 776).

Delfų šventykla. Nuotrauka Petro Ilgevičiaus

„Pažįstantys save žmonės vis giliau pažins ir savo Tikėjimo objektą, nes žmogus yra mažas mikrokosmas, gyvenantis pagal tas pačias schemas ir principus kaip ir didysis makrokosmas. Todėl antropoteosofija yra skirta tiems, kurie siekia pažinti, kad giliau įtvirtintų savo Tikėjimą. Tas, kuris pažįsta, kuo ir kaip gyvena jo Tikėjimo objektas, negali juo netikėti. Jis tiki pažindamas, o vis giliau pažįsta tikėdamas. Toks Tikėjimas yra gyvas, nes žmogus negali netikėti tuo, ką pažino“ (p. 777).

„<…> tam, kad žmogus Tikrąjį Save rastų, Dievą išgirstų ir, savo buvimo Žemėje prasmę suvokęs, realiai savos Paskirties darbų imtųsi, būtina:

  • Gėrio vertybes pasirinkti ir iš jų savo vidinį stuburą susiformuoti. <…> Kad žmogus Gėrio vertybes rinktųsi, būtina, kad jo paties Blogis jam būtų iki gyvo kaulo įgrisęs. Kol taip nėra, sunku vien tik Gėrį rinktis ir kitą punktą įgyvendinti.
  • Valią Keliui būtina pareikšti ir nebedvejoti pasirinkus.
    Kiekvienas čia savo tinkamumą svarbiais ilgai vilkintais sprendimais įrodo. Visa iki tol įdirbta vidinė kokybė sprendimais pasitikrina. Du keliai atsiveria: vienas – patogus, o kitas – tikrasis, bet mažiau patogus arba visai nepatogus. Pagal jų pasirinkimą – ir tolesnės Kelio galimybės.
  • Tinkamai pasirinkus, keičiasi mąstymas ir gyvenimas, kuris pradžioje gali būti žemiškai sunkesnis, bet širdžiai priimtinesnis.

Štai nuo čia nuolatinis vidinis darbas su Savimi būtinas, ydų ir senų prisirišimų pasireiškimus pastebint situacijose ir kitaip negu anksčiau elgiantis.

Šį darbą dirbdamas, žmogus save giliau pažįsta. Pamažu jis atitinkamų draugų ir bendraminčių kolektyvą ar bendruomenę prisitraukia. Čia turi sąlygas plačiau pažinti visas kolektyvinės sąmonės galimybes, nes vienas būdamas tiktai egoistinę sąmonę pažįsta, todėl negali toliau eiti.

Grupinės praktikos ir bendrų tikslų paskatinti tarnystės darbai labai naudingi“ (p. 781–782).

„Mes sakome: privalote suprasti tai, ką darote. Vadinasi, privalote būti sąmoningi ieškodami dvasios, Dar daugiau: mokykitės kokybės. Stenkitės viską, ką darote, atlikti kiek galite kokybiškiau. Paprastus darbus bet kaip dirbantis žmogus ir dvasios ieško išoriškai, vadinasi, atmestinai, progiškai.

Todėl ir darbas su savimi turėtų būti kokybiškas. <…> Pagal darbo kokybę – ir rezultatai“ (p. 784).

„Ne tai svarbu, ką praktikuojate ir su kokia dvasine kryptimi susiejote gyvenimą, o kaip sąmoningai, nuosekliai, sistemingai, kantriai ir metodiškai pasirinktoje kryptyje dirbate. Be nuolatinio vidinio darbo ir savidisciplinos, ryžto ir valios dar niekas nieko nėra pasiekęs nei žemiškuose dalykuose, nei dvasiniuose. Visur pradžioje būtina išsiugdyti svarbias savybes, kurios vidinių vertybių stuburu taptų“ (p. 780).

Vaivorykštė. Nuotrauka Petro Ilgevičiaus

„Lygiai kaip yra trys pagrindiniai kosminiai principai, atsispindintys visose religijose Trejybę, taip yra ir trys juos atliepiančio darbo su savimi dalys“ (p. 784).

Kosminės Harmonijos ir Meilės principas

Mokymasis mylėti – tai pačios sunkiausios pamokos visiems, esantiems šioje vidurio Žemėje. <…>

Tarpusavio santykių pamokos <…>, tarnystė kitiems, propaguojama ir praktikuojama visų dvasinių krypčių bei religijų, energijos mainų principo supratimas – visa tai būtina iki galo patirti, mokantis meilės. Būtent tai ir tampa kai kuriems sunkia meilės mokymosi patirtimi tol, kol kitus suprasti ir atjausti labiau nei save bei priimti tokius, kokie jie yra, išmokstama.

Kasdienės nuoširdžios ir sąmoningos maldos vienoms ar kitoms dievybėms, pasirinktos religijos ritualai ir apeigos, pagrindinių Gėrio vertybių laikymasis gyvenime padeda mokytis“ (p. 785–786).

Kosminės Tvarkos ir Tiesos principas

„Harmonija neįmanoma be tvarkos. Toji tvarka priklauso nuo Tiesos, kurią ją nusistatę žmonės laiko sava. Chaose tvarkos nėra, todėl nėra ir harmonijos, todėl negali būti ir tiesos. <…>

Todėl tam, kuris išsiruošė ieškoti Tiesos, pirmiau reikia pažinti Tiesą apie save. Objektyvus savęs iš šalies matymas, arba savistaba, pavyzdžių, į ką orientuotis, pasirinkimas, trijų taisyklių ieškotojui į savo gyvenimą įdiegimas, trijų pagrindinių ieškotojo savybių ugdymas ir trijų pagrindinių kliūčių įveikimas, siekiant trijų pagrindinių pergalių, aprašytų šios knygos II tome (Astrėja, „Antropoteosofija. Žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis“, II tomas – past.), padės susiformuoti vidinių vertybių stuburą, rasti savo vidinę tvarką ir neišklysti iš Kelio į Tiesą. <…>

Savistaba padeda plačiau ir sąmoningiau pažvelgti į tai, kas vyksta, ir į save visų įvykių kontekste“ (p. 786–789).

Evoliucijos principas

Visi procesai, vykstantys kosmose, kaip ir neišvengiamai mūsų Žemėje, turi savus ciklus, kurių esmė – Evoliucija.

„Viskas – tiek dideli kosminiai kūnai, tiek visos sistemos, tiek maži kūnai, kaip ir pats žmogus, – turi savo ritmą, kuriuo juda. Niekas nestovi vietoje, net jeigu fizinėms akims šitaip atrodo. <…>

Kiekvienas kosminis kūnas juda savu ritmu. Tas ritmas lyg tėkmė, todėl ją atpažinęs ir joje judantis žmogus tinkamai evoliuciuonoja. <…>

Gamtos ritmai ir ciklai nusako Evoliucijos principą: pavasaris, vasara, ruduo, žiema. Tai ne vien laiko atkarpos, bet ir procesai, turintys skirtingą eigą, nes skiriasi metų laikų ritmai. Todėl ritmai ir ciklai yra susiję. <…>

Bet kuriam žmogui naudinga ciklus žinoti ir pagal juos savo ritmą suderinti. <…>

<…> svarbios tos praktikos, kurios Jūsų subtiliąsias sistemas suderina, emocijų ir minčių perteklių išskaido ar transformuoja. <…>

<…> tinkama tokia praktika, kuri padeda Jums grįžti į savo ritmą ir pagal jį gyventi“ (p. 789–794).

Labai vertinga rašyti dienoraštį, samoningai būti gamtoje, pažįstant joje gyvenančių sąmonių – mineralų, augmenijos, gyvūnijos – įvairovę, taip pat muzikuoti, dainuoti, šokti, piešti ar daryti kitas pasirinktas harmonizuojančias praktikas.

Tiems, kas siekia giliau pažinti save, suprasti ciklus, atpažinti savo ritmą, ugdyti savistabą, pravartu sekti Mėnulio judėjimą aplink Žemę: jis prie mūsų planetos yra arčiausiai, todėl apskrieja aplink ją beveik per mėnesį, tuo pačiu pereina per visus dvylika Zodiako ženklų. Plačiau apie Mėnulio Zodiako ženkluose stebėjimo praktiką čia.

„Tik tas, kuris pažino Save, pažįsta savyje mikrokosmą ir principus bei taisykles, pagal kuriuos vystosi visas makrokosmas“ (p. 794).

Astrėja. Antropoteosofija. Žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis. T. III. Vilnius: Tiamata, 2014.