• Astrologija – šventas mokslas. Tai dvasinė sistema. Jos mokomasi daug gyvenimų. Todėl nebūkite naivūs, galvodami, kad primityvus žmonių apibūdinimas pagal Zodiako ženklus ir yra astrologija. Tai tik įžangos pirmasis puslapis. Astrėja, „Antropoteosofija. Žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis“, I t.
-->

Astrologija – tai mokslas apie žvaigždes, arba žvaigždžių mokslas (gr. astro – žvaigždė, logos – mokslas).

Žvaigždės – tai šviesuliai, o tai, kas šviečia, senovėje buvo laikoma šventa, todėl ir astrologija buvo laikoma Dievų, vadinasi, šventu mokslu. Žmonės tikėjo, kad niekas kitas, tik Dievai, nusileidę į Žemę tam, kad išmokytų Žemės vaikus pasirūpinti savimi ir aplinkiniais, žinias apie žvaigždes perteikė savo paskirtiesiems patikėtiniams. Vėliau tie patikėtiniai buvo pavadinti išminčiais, žyniais, dvasios vadovais.

Visos Saulės sistemos planetos, kaip ir pati Saulė, įvairūs žvaigždynai, buvo siejami su dvasiniais planais ir juose esančiomis dievybėmis ir esybėmis, arba esmėmis. Maža buvo tų, kuriuos žvaigždės pasirinkdavo savo pasiuntiniais ir patikėtiniais. Tokiems skirta išgirsti dvasinių esmių ir dievybių žodį, kad perduotų jį žmonėms. Iki šių dienų minimi legendiniai Hermis Trismegistas, Orfėjas, Zoroastras ir kiti. Astrologiją išmanė ir ja rėmėsi tokie žymūs žmonės kaip Pitagoras, Platonas, Džordanas Bruno, Galilėjus, Tomazas Kampanela, Marsilijus Fičinas, Paracelsas, Niutonas ir daugelis kitų.

Taigi, astrologija – tai rimta ir labai stipri dvasinė sistema, padedanti žmogui atsiverti Dievui ir jo planui Žemėje, pažinti save kaip mikrokosmą ir visą makrokosmą.

Savo ruožtu antropoteosofinė astrologija – tai sistema, kuri remdamasi dangaus kūnų, t. y. planetų ir šviesulių, įtaka aiškina ir padeda pažinti žmogaus sąmonėjimo procesą, jo evoliucijos galimybes, suvokti save kaip Kosminės sąmonės dalelę.

Jos pagrindinis uždavinys – padėti žmogui suprasti, kas vyksta jo vidiniame pasaulyje, paskatinti jį dirbti su savimi, išsigryninti idealus, vertybes, gyvenimo tikslus ar net rasti savąją Idėją.

Idėja – tai kiekvieno žmogaus kelrodė žvaigždė, tampanti jo Sielos vedliu Namo. Vienus ji pasišaukia anksčiau, kiti pradeda jos ieškoti tik užklupus gyvenimo nakčiai, kai tamsoje nebesimato kelio… Nelengva tarp daugybės žvaigždžių atskirti ir pamatyti savąją. Tada naudinga kreiptis į tą, kuris pažįsta Dangaus žemėlapį, supranta žvaigždžių kalbą ar net yra radęs savąją Žvaigždę. Tačiau neužtenka ją rasti: reikia jos nepamesti, išmokti ją girdėti ir ja tikėti. Tam būtinas nuolatinis darbas su savimi, vidinė švara ir tyla.

Žvaigždės žmonių kalba nekalba. Jas galima girdėti tik širdimi, kuri turi pabusti ir ugnimi įsidegti. Tik tuomet ugninės Žvaigždės pasiųstas impulsas gali būti išgirstas ir priimtas. Tam reikia pasiruošti. To siekia ir to mokosi šios krypties astrologai, susivieniję tam, kad patirtimi dalytųsi, vienas kitam padėtų ir pažinimą apie Dangų, žvaigždes ir jų siunčiamus ženklus skleistų.